Lapkritį įvyko metinis nematerialaus kultūros paveldo specialistų ir puoselėtojų seminaras
Lapkritį įvyko metinis nematerialaus kultūros paveldo specialistų ir puoselėtojų seminaras
Lapkričio 18–19 d. Birštone vėl susibūrė nepailstantys gyvųjų tradicijų sergėtojai – savivaldybėse paskirti nematerialaus kultūros paveldo specialistai, saugomų teritorijų darbuotojai, bendruomenių nariai, kultūros darbuotojai, tyrėjai, Sąvado vertybių teikėjai. Metinis seminaras „Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas: kūrimas ir plėtra“ suteikė puikią progą atnaujinti žinias bei sustiprinti ryšius ir bendradarbiavimą.
Seminaro pradžioje buvo apžvelgtos naujausios Sąvado kūrimo aktualijos: Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus kultūros paveldo specialistės Loreta Sungailienė ir Damilė Bagdonavičienė kartu su projektų vadove Saulene Pečiulyte pristatė šių metų darbus, vertybių sklaidos ir skaitmeninimo projektus. Zarasų rajono atstovės Daivos Šukštulienės pasidalijimas praktine šventės „Sartai“ Dusetose paraiškos Sąvadui teikimo patirtimi įkvėpė ir padrąsino kitus dalyvius.
Ypatingas dėmesys skirtas nematerialaus kultūros paveldo vaidmeniui šiuolaikinėse kultūros, politikos, ekonomikos ir ekologijos aktualijose. Tartu universiteto UNESCO Taikomųjų nematerialaus kultūros paveldo studijų katedros jaunesnysis etnologijos mokslo darbuotojas Siarhiej Makarevich pristatė LIVIND pilotinių projektų veiklas Šiaurės ir Baltijos šalyse, atskleisdamas, kaip tvarumo ir bendruomeniškumo principai gali sustiprinti tradicijų gyvybingumą. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė dr. Jogilė Ulinskaitė kalbėjo apie kultūros ir valstybės padėtį politinių ir socialinių iššūkių akivaizdoje.
Seminaro dalyviai taip pat susipažino su į UNESCO sąrašus įtrauktų tradicijų gaivinimo ir sklaidos projektais. Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė pristatė sutartinių tradicijos Rytų Aukštaitijoje stiprinimo iniciatyvas, papročių specialistė Asta Valiukevičienė – kryždirbystei populiarinti skirtą Kryždirbystės konkursą, o Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė kalbėjo apie interaktyvias šiaudinių sodų sklaidos ir interpretacijos galimybes.
Žodinės tradicijos gaivinimo iniciatyvoms įkvėpimo suteikė etnologai, LRT Klasika radijo laidos „Bala žino“ autoriai ir vedėjai dr. Asta Skujytė-Razmienė ir Martynas Vingrys, pristatę tiriamąjį bei kūrybinį kelią nuo archyvo paraščių iki radijo eterio.
Sąvado veiklos grupės narė Damilė Bagdonavičienė seminaro dalyvius supažindino su praktiniais komunikacijos patarimais, padedančiais tradicijoms atliepti šiuolaikinės auditorijos poreikius.
Kaip ir kasmet seminaro dalyviai smalsiai klausėsi pranešimų apie gerąsias vertybių ir paveldo išsaugojimo veiklų patirtis bendruomenėse. Neringos muziejų muziejininkė Edita Anglickaitė-Beržinsienė papasakojo apie žvejybos Kuršių mariose tradicijų puoselėjimą. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Sliužinskaitė ir Gargždų krašto muziejaus kultūrinių projektų vadybininkė Regina Šiurytė-Šimulienė papasakojo apie Šv. Marijos Magdalenos atlaidų Veiviržėnuose sklaidą. Kauno rajono Ramučių kultūros centro etnografė Jolanta Balnytė pristatė žolininkystės praktikas ir jų aktualizavimą Kauno rajone. Pranešimai paliudijo savo tradicijų išsaugojimui ir perdavimui atsidavusių bendruomenių pastangų vaisius.
Intensyvioje pranešimų programoje netrūko ir šiltų, turiningų atokvėpio akimirkų: Lietuvos nacionalinio kultūros centro žurnalo „Būdas“ redaktorė Rasa Kalinauskaitė dalyvius nukėlė į Aukštadvario kraštą, pasidalindama ekspedicijos atradimais, o švelni Žemynos kanklių grupės muzika vainikavo pirmąjį seminaro vakarą.
Metinis nematerialaus kultūros paveldo entuziastų susibūrimas ne tik prisidėjo prie tęstinio specialistų, kultūrologų, paveldo puoselėtojų žinių ir kompetencijų ugdymo, tačiau padėjo užmegzti naujų ryšių, įkvėpė bendradarbiavimui, praturtino naujomis požiūrio į paveldą perspektyvomis.
