Žvejyba Kuršių mariose
Žvejyba Kuršių mariose yra neatskiriama Mažosios Lietuvos savitumo dalis, tebeformuojanti vietos žmonių gyvenimo būdą, charakterio savybes ir net kultūrinį kraštovaizdį. Tai
gyvybinga ir pamario bendruomenes tampriai saistanti ūkinė veikla, išlaikanti esmines sąsajas su tradicine žvejyba ir jos procesais, egzistavusiais iki Antrojo pasaulinio karo baigties.
Aktyviosios ar spendžiamosios žvejybos būdų – žūklavimo traukiamaisiais tinklais, statomaisiais tinklaičiais ar vartomis (marinėmis, stintinėmis ar stambiaakėmis gaudyklėmis) – bei įrankių (ūdų, venterių, staginių, ailių, bučių, perstekių, žeberklų ir kt.) pasirinkimas nuo senų laikų buvo nulemtas marių vandenų: gylio, būdingo srovingumo, geologinių dugno ir krantų savybių, metų laikų ir žuvų elgsenos.
Šiandien Kuršių mariose galima tik spendžiamoji žvejyba. Žvejai laikosi verslinei žvejybai vidaus vandenyse taikomų taisyklių, galiojančių apribojimų. Žvejų bendruomenėje dar
gyvas vandens dalybų paprotys – specialiose sueigose burtais pasidalijama marių plotais bei ragais (iškyšuliais). Esant tinkamoms gamtos sąlygoms (orai spėjami stebint dangų,
vėjus ir vandenį), išėjus į marias ne ilgiau kaip vienai dienai, gaudomi starkiai, ešeriai, karšiai, unguriai, vėgėlės, karosai, stintos, plekšnės ir kt. Žvejojama medinėmis valtimis, botais ir naujesniais žvejybiniais laivais. Atkurtos, iki XX a. 6 dešimtmečio žvejyboje naudotos plokščiadugnės medinės burvaltės – kurėnai – dabar pritaikytos kultūriniam turizmui.
Dažnas žvejas ar jo šeimos nariai išmano, kaip paruošti, konservuoti pagautą žuvį – kone kiekvienas pamariškis turi savo žuvienės virimo, žuvies marinavimo, kepimo, sūdymo, vytinimo ar rūkymo būdus. Populiarių Kuršių nerijoje vykstančių renginių („Stintapūkio“, „Žiobrinių“, Senųjų amatų švenčių, folkloro festivalių ir kt.) metu žvejai demonstruoja įrankių gamybos, tinklų mezgimo technikas, dalijasi patirtimi su smalsaujančiais švenčių dalyviais, maisto įmonės pristato žuvies apdirbimo būdus, įvairius patiekalus.
Į vakariniame bei rytiniame marių krantuose veikiančias asociacijas susibūrę žvejyba, žuvies apdirbimu ir realizavimu užsiimantys pavieniai asmenys bei įmonės rūpinasi pamario bendruomenėms svarbaus pragyvenimo šaltinio išsaugojimu, vysto vietos verslą, prisideda prie kultūrinio turizmo plėtojimo ir rekreacijos.
Teikėjai – Neringos savivaldybės biudžetinė įstaiga Neringos muziejai, Neringos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių asociacija „Vidmarės“, žuvininkystės įmonių asociacija „Lampetra“
Saugotojai – Kuršių marių žvejai, turintys žvejybos Kuršių mariose kvotas, jų šeimos, Neringos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos bei Šilutės rajonų savivaldybių gyventojų bendruomenės, Pamario krašto kultūros įstaigos
Sertifikato Nr. NKPVS-70