Žolinės atlaidų šventimo tradicija Krekenavoje

Senojoje tradicinėje kaimo bendruomenėje per Žolinę buvo švenčiama augmenijos branda ir dėkojama už derlių, ūkininkai ruošdavo vaišes, lankydavo vieni kitus. Įsigalėjus krikščionybei, Žolinė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Šventės sakralumą, svarbą ir ilgametės tradicijos tęstinumą Aukštaitijos regione atspindi Didieji Krekenavos Žolinės atlaidai, žinomi nuo XV a. pab. Kasmet tūkstančių žmonių lankoma šventė vyksta rugpjūčio 14–21 d. Mažosios bazilikos vardą turinčioje Krekenavos bažnyčioje ir jos prieigose.

Krekenaviškiams Žolinė yra atsinaujinimo šventė, proga sukviesti gimines ir draugus, surengti kermošių, ragauti vasaros pabaigai būdingų vaišių. Prie šventės dauguma parapijiečių prisideda darbu ir aukomis: pina žolynų vainikus, puošia bažnyčią, šventorių, rūpinasi procesija, piligrimų nakvyne. Tikinčiuosius čia traukia istorinę ir meninę vertę turintis stebuklingasis Dievo Motinos su Vaikeliu paveikslas, kuriam pagerbti krekenaviškiai šimtmečius kūrė ir puoselėjo savas tradicijas – jis puošiamas votais, meldžiamasi ar su intencija einama aplink keliais.

Žolynų puokščių ruošimas, vainikų, bromų pynimas – taip pat senas vietos paprotys, kurį, atkūrus nepriklausomybę, atgaivino ir tęsia parapijos bendruomenė. Tikima, kad per pamaldas pašventintos puokštelės, kruopščiai surištos iš skirtingas simbolines reikšmes turinčių augalų, atlieka apsauginę funkciją – laikomos garbingoje namų vietoje atbaido nelaimes, o prieš Velykas su verba pagarbiai sudeginamos.

Krekenavos parapijos bendruomenė entuziastingai palaiko ir tęsia Žolinės atlaidų šventimo tradiciją, aktyvina jaunimą, buria savanorius, žolynų vainikus pinančius Krekenavos ir apylinkių gyventojus.

Teikėjas – Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bendruomenė, 2020 m.

Saugotojai – Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bendruomenė, Krekenavos piligrimų centras

Sertifikato Nr. NKPVS-39