Visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė Sabantujus

Sabantujus yra kasmetė totorių pavasario žemės ūkio darbų pabaigos, būsimo derliaus, vaisingumo ir gerovės šventė. Ji neturi tikslios kalendorinės datos – pagal paprotį, aksakalai, vyresnieji, nustato šventės dieną ir vietą (maidan). Manoma, kad šventė susiformavo prieš tris tūkstančius metų. Senovėje ji žymėjo pirmąjį bandos išginimą, kumiso gamybos pradžią (sabantuj – prie arklio tvirtinamas indas iš avies odos kumisui laikyti). Sabantuj vadinta ir stepių šventė Džien, į kurią susirinkę klajoklių genčių vadai aptardavo politinius ir ūkio reikalus, vykdavo arklių lenktynės, sportinės varžybos, vaišės, kitos pramogos.

Pirmieji Lietuvoje pagal Kazanės tradicijas šventę atkūrė Visagino totoriai 1996 m., ji švenčiama ir Trakuose, Vilniuje, Klaipėdoje. Visagino totorių bendrija iki šiol nepamiršta senųjų papročių bei aktyviai palaiko ryšius su kituose Lietuvos miestuose esančiomis etninėmis bendrijomis.

Sabantujaus tikslas – suburti bendruomenę, prisiminti senąsias Kazanės totorių tradicijas ir jas perduoti vaikams, aktyviai, turiningai praleisti laiką. Šventė vyksta gamtoje ir jungia įvairias papročių formas, muziką (grojama kuraj, dambreliu ir kitais instrumentais), dainas gimtąja kalba ir šokius („Tugan tel“, „Sabantuj“, „Epipe“, „Enise“, „Žomga“ ir kt.), tradicinę virtuvę (arbata, sriuba šurpa, pyragas čak čak). Pagrindinė šventės dalis – įvairios varžytuvės, sportiniai žaidimai, jėgos ir judrumo pasirodymai. Visagino šventės dalyviai vieni kitiems neša dovanas (pagrindinė dovana ir prizas – rankšluostis), sako linkėjimus, pristato savo šeimas, gyvenimo istorijas – tai stiprina bendruomenės ryšius, plečia pažinčių ratą.

Teikėjai – Visagino kultūros centras, Visagino totorių bendrija, 2018 m.

Saugotojas – Visagino totorių bendrija 

Sertifikato Nr. NKPVS-22

Vaizdo pristatymas iš įrašymo iškilmių