Vietovardžiai: atminties ir vartojimo tradicija
Vietovardžiai – viena iš žodinės tradicijos formų – nuo seno buvo ir yra žmogaus susikalbėjimo su žeme, kraštovaizdžiu, ryšio su namais, tėviške, gimtąja šalimi išraiška. Suteikdami vardus net mažiausiam žemės lopinėliui, perduodami juos iš kartos į kartą, žmonės išsaugojo atmintį apie mūsų dvasinį ir materialųjį pasaulį – geografines, geologines kraštovaizdžio savybes, augaliją ir gyvūniją, gyventojų socialinį statusą, veiklas, būdą, pasaulėžiūrą, prabaltų, baltų genčių, lietuvių tautos istoriją. Jie tampriai susiję su tautosakos, mitologijos paveldu – vardo kilmę pagrindžiančiomis sakmėmis, padavimais, tikėjimais, papročiais. Vietovardžiai „sugėrė“ įvairialypę daugiaprasmę informaciją, jie liudija mūsų tautos kūrybingumą, teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį tiek vietos bendruomenėms, tiek visai tautai.
Lietuviški (baltiški) vietovardžiai vartojami visoje Lietuvoje, nedidelėse lietuvių gyvenamose teritorijose Šiaurės Rytų Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Dauguma mus pasiekusių vietovardžių – pirmiausia vandenvardžiai, nemažai gyvenamųjų vietų, geografinių objektų vardų – yra labai seni, jų vartojimo tradicija nenutrūko, tačiau jų vartosenai, nykimui didžiulę įtaką darė įvairios okupacijos – carinės Rusijos, Lenkijos Vilniaus krašte, ypač sovietinė. Nacionalizavus žemę ir įgyvendinus melioracijos planą buvo sunaikinta tūkstančiai kaimų ir viensėdžių, jų vardai išbraukti iš registrų, gyvosios vartosenos ir atminties. Šiandien vis svarbiau susigrąžinti išnykusius vietovardžius, juos įpaminklinti ne tik atminimo ženklais, žemėlapiais, bet ir jų vardais pavadinant naujas gyvenvietes, įvairias žmonių bendrijas, įmones, asmenis ir pan.
Pagrindiniai vietovardžių atminties ir vartojimo tradicijos saugotojai yra daugybė vietos bendruomenių, neretai iš naujo susibūrusių dėl siekio juos išsaugoti, joms talkina lituanistai, geografai, istorikai, etnologai, tautosakininkai, prisideda valstybės, kultūros, mokslo institucijos, žiniasklaida, žinios apie vietovardžius perduodamos per švietimo įstaigas, neformalųjį ugdymą, turizmo veiklas, leidinius, virtualias duomenų bazes ir t. t. Visuomenės susidomėjimas vietovardžiais, jų išsaugojimo reikšmės suvokimas ypač išaugo 2019 m. paskelbus Vietovardžių metais.
Teikėjai – Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos geografų draugija, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019 m.
Sertifikato Nr. NKPVS-32