Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje

Nuo XIX a. su pertrūkiais įvairiose Aukštaitijos regiono parapijose  – Pašvitinyje,  Vadokliuose, Raguvoje, Rokiškyje  ir kitur – Velykų rytą būgno (kartais – dviejų) garsai žadina vietos žmones, simboliškai – ir pavasario gamtą, žemę, pasveikina saulę, bei iškilmingai kviečia į mišias.

Būgnas  ankstų  rytą  išnešamas į šventorių. Likus maždaug valandai iki mišių ir per procesiją aplink bažnyčią, jį paeiliui muša du ar trys parapijiečiai kuokelės formos mušikliais tam tikru ritmu, iš pradžių atskirais, tankėjančiais, o pabaigoje – iki kelių sububinimų lėtėjančiais dūžiais. Būgnas vėliau išardomas ir grąžinamas į klėtį, varpinę ar sandėlį iki kitų Velykų.

Katilo formos būgnai (timpanai) prie bažnyčių  atsirado  po karų kaip jų laimikis ar iš cirko; jų dalys keistos, metalinės – naujai gamintos vietinių kalvių. Korpusą sudaro žalvario ar vario skardos, prie lanko pritvirtinta šuns ar ožio oda, ant būgno spaudžiama dar vienu lanku – šį veržiant tempiama tol, kol gaunamas reikiamas būgno gaudesys.

Panevėžio rajono Vadoklių bendruomenės žmonės sako, kad būgnas  turi  ūžti – girdėtis  ir  gretimuose kaimuose, ritmas turi būti greitas ir tikslus, nepertraukiamas. Daugiau kaip tris dešimtmečius  būgną  mušantys  dabartiniai  Velykų  šaukliai pasiryžę  tęsti  tradiciją,  kol  pajėgsią,  savo  patirtį  jie  noriai perduoda jaunesniems – čia pat bubindami paaiškina, leidžia išbandyti.

Būgnų mušimo tradicija per Velykas buvo paplitusi ir kai kuriose  Žemaitijos,  Suvalkijos  regionų  parapijose.  Nenutrūkusį paprotį išsaugojusi Vadoklių miestelio bendruomenė supranta tradicijos istorinę, kultūrinę ir bendruomenės telkimo vertę – be būgno gaudesio čia Velykos neįsivaizduojamos. 

Teikėjas – Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centras, Panevėžio kraštotyros muziejus, 2019 m.

Saugotojas – Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centras

Sertifikato Nr. NKPVS-29