Velykų antros dienos prausimas Užupės kaime

Lietuvių pavasario kalendorinių švenčių bei darbo papročiuose vandeniui tenka itin svarbus vaidmuo. Jau nuo XIX a. fiksuojamas antro Velykų rytmečio sakralinio prausimo ir laistymo vandeniu paprotys, kuriuo linkima gero derliaus, laimės ir sveikatos. Ilgainiui daugelyje Lietuvos vietovių puoselėta šimtametė tradicija sunyko. Kėdainių rajone esantis Užupės kaimas – bene vienintelė žinoma vietovė Lietuvoje, kurioje velykinio laistymosi paprotys, išsaugotas vietos žmonių pastangomis, gyvuoja nepertraukiamai ir yra perduodamas iš kartos į kartą.

Pagrindinis tradicijos saugotojas – iš savo tėvų ją perėmęs užupietis Algirdas Berankis. Kasmet Velykų antros dienos ankstyvą rytmetį drauge su sūnumi, anūkais ir keliais kaimo gyventojais, nešinais ąsočiu, lininiu rankšluosčiu ir kraitele margučiams, jis vaikšto po kaimą, žadina ir su šventomis Velykomis sveikina užupiečius, prausdamas juos vandeniu bei linkėdamas būti sveikiems ir laimingiems. Vandeniu šlakstomi ir gyvuliai, siekiant apsaugoti juos nuo nelaimių. Namų šeimininkai tiki, jog prausėjams aplenkus jų trobas, gali ir sėkmė aplenkti, todėl svetingai juos sutinka, o už aplankymą atsidėkoja vaišėmis – margučiais, pyragu ir kitais skanėstais. Dovanomis vėliau dalijamasi su vargingai gyvenančiomis šeimomis. Po rytmetinio prausimo kaime vyksta šventė – margučių ridenimo, sukimo rungtys, gražiausio ir tvirčiausio margučio rinkimai.

Tradicija stiprina kaimo gyventojų, skirtingų kartų ryšius, skatina visos Surviliškio seniūnijos bendruomenės bei kultūros darbuotojų domėjimąsi papročiu. Jį praktikuojantys žmonės rūpinasi tradicijos perdavimu jaunesnei kartai bei populiarinimu gretimose apylinkėse.

Teikėjas – Kėdainių rajono savivaldybės administracija, 2022 m.

Saugotojai – Užupės kaimo bendruomenė.

Sertifikato Nr. NKPVS-53