Skiedrinės stogdengystės tradicija

XIX–XX a. sandūroje šiaudinius ir nendrinius trobesių stogus ėmė keisti tvaresni, gaisrui atsparesni skiedriniai stogai. Skiedromis (malksnomis) miškinguose regionuose dengti gyvenamieji namai, koplytstulpiai, stogastulpiai, malūnai, bažnyčios, varpinės ir kt. Po Antrojo pasaulinio karo atsikūrus pramonei ir įsibėgėjus šiferio gamybai skiedrinės stogdengystės amatas apnyko, tačiau atkūrus Nepriklausomybę pradėtas gaivinti.

Skiedros stogams dengti drožiamos rankinėmis, maniežinėmis (vyrų ar arklių sukamomis) ar vėliau atsiradusiomis variklių sukamomis mobiliomis staklėmis, naudojama išmirkyta ar ką tik nupjauta drebulės, liepos, juodalksnio, eglės ar pušies mediena. Vos pagamintais 50–70 cm ilgio ir 5–7 mm storio ruošiniais dengiamas stogas, užleidžiant skiedras vieną ant kitos ir klojant jas keliais sluoksniais.

Amatą iš vyresnių stogdengių perėmęs Čekauskų etnografijos muziejaus Lekėčiuose (Šakių r.) įkūrėjas, sertifikuotas stogdengystės tradicinio amato meistras Gintas Čekauskas ir kiti jo vadovaujamos asociacijos nariai skiedroms gaminti ir stogams dengti naudoja tik tradicinius įrankius bei rankines stakles. Į juos kreipiasi senovinių pastatų turintys muziejai, rekreacinei veiklai tinkamas erdves įrengiantys miškininkai, pavieniai asmenys, bendruomenės. Nuo 2005 m. stogdengystės amatą praktikuojantis meistras G. Čekauskas rūpinasi tradicijos perdavimu – nuolat kartu dirba su savo pameistriais, žiniomis ir patirtimi dalijasi su skiedrinės stogdengystės darbais užsiimančių įmonių ir pavieniais meistrais, veda amatą pristatančias edukacijas, vykdo neformaliojo švietimo mokymo programą.

Nepaisant gana brangių žaliavų ir ilgos darbų trukmės, susidomėjimas ekologiška stogų danga vis didėja. Aktyvi G. Čekausko ir kitų skiedrinės stogdengystės entuziastų veikla amatą populiarina, sudaro sąlygas jį praktikuoti.

Teikėjas ir saugotojas – Asociacija Čekauskų etnografijos muziejus, 2022 m.

Sertifikato Nr. NKPVS-51