Šiupinio šventė Mažojoje Lietuvoje

Šiupinys – archajinės kilmės apeiginis valgis, verdamas iš žirnių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą – Mažosios Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo XVIII a. Vokišku pavadinimu schuppnis jis buvo paplitęs kaip lengvai gaminamas ir sotus keliauninkų valgis Rytų Prūsijos užeigų namuose. Pirmąją Šiupinio šventę – lietuvininkų pobūvį, kurio metu ragaujama šiupinio košė, vyksta meninė programa – 1927 m. surengė Klaipėdos lietuvių moterų draugija Bumbulienės svetainėje.

Kasmet rengtos šventės nuo 1940 m. buvo sumenkusios, tačiau šeimose tradicija gaminti šiupinį nebuvo nutrūkusi, o pokariu Šiupinio pobūviai mėgti ir organizuoti lietuvininkų išeivių Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje. Po 1990 m. lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ atgaivino Šiupinio šventę Klaipėdoje. Tradiciškai ji vyksta kasmet įvairiose Klaipėdos, Šilutės, Priekulės ir kt. bendruomenėse, evangelikų liuteronų parapijose.

Įvairaus amžiaus bendruomenių nariai, parapijiečiai susirenka pabūti kartu, pabendrauti, giesme šlovinti Dievą, pamuzikuoti, padainuoti, drauge atlikti užduotis. Šiupinio skanavimas yra tapęs neatsiejama Užgavėnių šventės dalimi daugelyje Mažosios Lietuvos savivaldybių, seniūnijų. Laikomasi tradicinės valgio gaminimo technologijos – ištroškinamos bulvės, žirniai, o mėsos produktai verdami, troškinami, kepami atskirai ir patiekiant uždedami ant šiupinio. Ieškoma naujų, įtraukių formų renginiui paįvairinti – organizuojamas šiupinio virimo čempionatas, šventės metu renkamos lėšos labdarai, kasmet vis kita šeima gamina patiekalą ir į savo kiemą sukviečia kaimo gyventojus.

Anksčiau, priklausomai nuo vietos ypatumų, socialinio statuso ir pan., kiekvienoje šeimoje gaminant šiupinį buvo laikomasi savų tradicijų. Šiais laikais valgio gaminimo receptūra kinta dėl naujų maisto produktų atsiradimo, tačiau autentiškas lietuvininkų šiupinys neįsivaizduojamas be kiaulienos ir žirnių. Lietuvininkų kulinarinį paveldą, kartu ir muziką, šokius populiarinanti Šiupinio šventė apima ir krašto šviesuolių atminimą, labdaringas veiklas, kultūrinės edukacijos formas, užtikrinant tradicijos, kaip regiono kultūrinės savasties raiškos elemento, perdavimą šeimose, bendruomenėse.

Teikėjas - Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras

Saugotojai - Lietuvininkų organizacijų Lietuvoje ir pasaulyje nariai, evangelikų liuteronų parapijų bendruomenės, Mažosios Lietuvos regiono kultūros institucijos

Sertifikato Nr. NKPVS-60