Šilinių dzūkų grybavimo tradicija

Šilinių dzūkų grybavimo tradicija yra miško ūkinės veiklos žinių, tikėjimų ir papročių visuma, formuojanti ir palaikanti ypatingą, pagarbų dzūkų santykį su juos supančia aplinka – mišku. Sakoma, kad šiliniai vos gimį, o jau grybauc moka.

Apie grybų vartojimą Lietuvoje kalbama jau XIV a. rašytiniuose šaltiniuose, o jų reikšmė išaugo krikščionybės įvesto pasninkavimo kontekste. Palanki gamtinė aplinka, tiesioginė ekonominė nauda gyventojams, XIX a. išsiplėtęs prekybos tinklas nulėmė, kad ypač ryški grybavimo tradicija formavosi būtent šilinių dzūkų – Varėnos – krašte.

Grybus šilų dzūkai renka į ant pečių nešiojamas balanines kašeles nuo balandžio iki užsnigimo. Baigus įprasta atsisveikinti su savo grybijomis, mišku, simboliškai užlaužiant pušies šakelę. Dauguma grybus iki šiol džiovina duonkepėse krosnyse, o seniau netgi tam specialiai įrengtose džiovyklose – bunkeriuose.

Tikima, kad grybai – Dzievo rasa, įvairiais apeiginiais veiksmais bandoma užtikrinti grybavimo sėkmę, o bendriniu žodžiu „grybas“ vadinami tik baravykai, teikiant jiems ypatingą reikšmę. Šilinių dzūkų tradicinė virtuvė neįsivaizduojama be grybų, o Kūčių vakarienė – be grybų rasalo, ausyčių ir kitų patiekalų. Musmirės, bobausiai (šmarškos), beržo grybas (cyras) ir šiandien naudojami liaudies medicinoje.

Grybavimo Įgūdžiai, įpročiai, vietos, technikos paprastai perduodami žodžiu iš kartos į kartą šeimose: vaikai mokosi rasti ir pažinti grybus, paūgėjus – veiklos subtilybių, supažindinama su šeimos saugomomis grybijomis.

Šiliniai dzūkai, kad ir pelnąsi iš miško, nepamiršta juo pasirūpinti, gerbti ir saugoti, taip pat mėgautis savo veikla, palaikančia stiprų bendruomenės narių ryšį tiek vieno su kitu, tiek su gamta.

Teikėjas – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, 2020 m.

Saugotojai – Marcinkonių, Margionių, Musteikos, Zervynų, Žiūrų, Mančiagirės, Puvočių, Darželių, Mardasavo, Kabelių kaimų bendruomenės, Lynežerio, Kapiniškių, Dubininko, Paūlių, Trakiškių, Trasnyko, Grybaulios, Šklėrių, Daržinėlių, Ašašnykų, Kašėtų, Katros kaimų gyventojai

Sertifikato Nr. NKPVS-38