Poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere

Iš paledės stinteles tinklais, sukamais bobomis, vis dar traukia Rytų Aukštaitijos žvejai. Šis būdas, užfiksuotas XIX a. pabaigoje, taikomas ir giliame, šaltame Ignalinos r. Lūšių ežere – stintelėms idealioje buveinėje, kur visus metus vandens temperatūra prie dugno išlieka vienoda.

Dėl palankių gamtinių sąlygų žvejyba čia visada klestėjo, tačiau tik XX a. pirmoje pusėje pirkliams pradėjus organizuoti ją kaip verslą, ištobulinta poledinė žūklė tinklais. Sovietmečiu mechanizuotas amatas prie ištakų grąžintas jau po nepriklausomybės atgavimo, jį perėmus privatiems žvejams.

Tinkamas žvejoti sezonas yra labai trumpas – sausio 1–kovo 31 d. Ledo storis turi siekti 25 cm, tuomet valkšnoje – vietoje, kur tinkamas gylis, nėra versmių ir tolygiai užšalę – kertama didelė įlaida, nuo jos – apie 25-ios mažesnės eketės tinklui ištiesti, o gale – išlaida. Į ežero gelmes per eketes medinėmis kartimis ir virvėmis panardinamas apie 300 m ilgio ir apie 16 m pločio tinklas su maišu – motnia – viduryje. Jo sparnų virvės tolygiai vyniojasi aplink dvi sukamas bobas – statines ant ašių su skersinėmis kartimis, pritaisytas ant rogučių. Stintelių, vietinių vadinamų stinkomis, laimikį kelių žvejų komanda galiausiai ištraukia per išlaidos eketę.

Jau nykstančią tradiciją palaiko ir gaivina vietos žvejai, Palūšės kaimo bendruomenė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija bei savivaldos institucijos. Nors žvejyba tinklais yra reglamentuota tausojant ribotus žuvų išteklius ir ja galima užsiimti tik turintiems tam leidimą, susipažinti su unikaliu senoviniu žvejybos būdu galima per renginius ir mokomąsias veiklas, sulaukiančias didelio turistų, žvejų mėgėjų, žiniasklaidos dėmesio.

Teikėjas – Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, 2020 m.

Saugotojai – Palūšės kaimo bendruomenė, vietos žvejai, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija

Sertifikato Nr. NKPVS-37