Pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime

Žiūrai – vienas geriausiai etninės kultūros tradicijas išsaugojusių pietų dzūkų kaimų. Senosios jo dainos, išlaikiusios tarmę ir dzūkų muzikinio dialekto ypatumus, iki šių dienų buria bendruomenę.

1970 m. Jono Trinkūno iniciatyva Žiūrų kaimo žmonės suėjo į bendrą vakaronę, po kurios veiklą aktyviai pradėjo Žiūrų etnografinis (dabar – folkloro) ansamblis, o kartu su juo pajudėjo ir kiti dainingi Dzūkijos kaimai. Žiūrų ansamblio pirmasis vadovas – mokytojas Pranas Kalanta, nuo 1974 m. vadovavo bibliotekininkė Marcelė Paulauskienė, pagrindinė dainų vedančioji ir veiklų iniciatorė. Senųjų ansambliečių vaikų ir etnografės Linos Būdienės iniciatyva kolektyvas, sulaukęs savo 45 metų veiklos sukakties, atsinaujino – jame taip pat dainuoja vaikai, vaikaičiai, kaimynai ir užeiviais vadinami naujieji Žiūrų sodybų šeimininkai.

Unikalus ansamblio bruožas – vienbalsių dainų skambėjimas, artimas heterofoniniam dainavimui: tokį įspūdį sukelia balsų tembrų įvairovė, gebėjimas improvizuoti. Daugiabalses dainas moterys atlieka sodriu, žemu balso tembru, o vyrai dažnai pritaria aukštesniame diapazone. Žiūriškių dainavimas pritariant melodijai „virš balso“ tapo postūmiu savitai pietų dzūkų dainų daugiabalsio atlikimo tradicijai susiformuoti. Kolektyvinis dainavimas yra tvirtas ir aiškus, stengiamasi dainų melodijas išvingiuoti, iki galo išlaikyti dzūkams būdingą kantileniškumą.

Kolektyvo repertuare ryškiausios vestuvių dainos, kurias iki šiol atsimena ir jų paskirtį žino vyriausieji pateikėjai ir daugelis jaunesnės kartos vietos žmonių. Vyriausi dainininkai yra išlaikę kalendorines, darbo dainas ir joms būdingus bruožus (priedainius, ritmo formules, intonacijas).

Jaunosios kartos stengiasi perimti pietų dzūkų dainavimo tradiciją, nes dainavimas kartu stiprina šeimų ir bendruomenės ryšius, ugdo pagarbą vietos kultūros paveldui, padeda pajusti kultūrinį tapatumą.

Teikėjas – Varėnos kultūros centras, 2017 m.

Sertifikato Nr. NKPVS-10