Palangos Jurginės

Jurginės yra pavasario, žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė, tapusi Palangos kurorto kultūrinės tapatybės dalimi. Kasmet balandžio 23 d. į miestą iš visos Lietuvos susirenka folkloro ansambliai, kurių procesija, virtusi linksmomis eitynėmis, keliauja į legendomis apipintą Palangos Birutės parką. Čia gražiausiomis pavasarinėmis dainomis, sutartinėmis, įvairių liaudies muzikos instrumentų ulbėjimais rungtyniaujama su paukščiais, sukami rateliai apie pradedančius žaliuoti parko medžius, o pučiamų ragų garsai sukviečia visus ant kalno. Vakare fakelais nešini šventės dalyviai nusileidžia prie jūros ir uždega laužus. Sekmadienį ant Birutės kalno prie Šv. Jurgio koplyčios aukojamos šv. Mišios už Lietuvos žemdirbius.

Birutės kalną tyrinėję archeologai nustatė, kad čia buvusi dangaus šviesulių stebykla, kurios stulpaviečių statinio pagrindinė ašis nurodo Jurginių laiką. Įvedus katalikybę ant Birutės kalno pastatyta Šv. Jurgio bažnytėlė, vėliau jos vietoje statytos to paties vardo koplyčios. Per Šv. Jurgio atlaidus jos link per miestelį traukdavo iškilminga bažnytinė procesija, vedami arkliai melsti jiems sveikatos, nešamos aukos. Vakare pasibūti, pasilinksminti rinkdavosi jaunimas.

1990 m. šventę atkūrė Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“. Dabartinių Jurginių pagrindas – senieji papročiai, tikėjimas, kad smagiai pagarbinus Šv. Jurgį, kovotoją, ne tik žemdirbių globėją, nugalimas ligų, bado ir kitų negerovių drakonas, o Jurginių giesmės, dainos, rateliai turi magiškos galios. Šventė, prisitaikiusi prie šiuolaikinio žmogaus pasaulėjautos, santykio su gamta, yra bendruomeniškumo išraiška. Jai įgyvendinti kasmet aktyviai buriasi Palangos kūrybinės pajėgos, bendruomenės, savanoriai moksleiviai bei raitieji skautai.

Teikėjas – Palangos kultūros ir jaunimo centras

Saugotojai – Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“, Palangos moksleivių klubo vaikų folkloro ansamblis „Kikilis“, Palangos miesto bendruomenė

Sertifikato Nr. NKPVS-48