Nėgių žvejyba Šventosios upėje

Šventoji – Mėguvos krašto upė, viena iš nedaugelio, kurioje natūraliai migruoja upinės nėgės. Šias ungurius primenančias, gurmanų vertinamas praeives žuvis Šventosios žvejai gaudo jau kelis šimtmečius. Nors tikslių duomenų, kada Šventosios upėje pradėta jas gaudyti, nėra, kraštotyrininkų ir pateikėjų liudijimai atskleidžia, kad nėgių žvejyba venteriais Šventojoje žinoma jau nuo XIX a. Nėgės minimos ir viduramžių monarchų bei dvarų valgiaraščiuose.

XVIII–XIX a. nėgės būdavo viliojamos į bučiukus – iš karklo vytelių nupintus spąstus. Nuo XX a. pradžios Šventosios upėje jos gaudomos specialiomis statinėmis gaudyklėmis, kurios įrengiamos taip, kad vandens srovė laimikį nukreiptų į žvejybinį įrenginį. Tokia žvejyba vyksta rudenį arba žiemos pradžioje, kai nėgės migruoja prieš srovę, dažnai – naktį ar anksti ryte, kai šių žuvų judėjimas yra aktyviausias. Dabartiniai krašto žvejai laikosi verslinei žvejybai vidaus vandenyse taikomų taisyklių ir galiojančių apribojimų. Bendruomenėje iki šiol gyvas paprotys, kad gaudyklės statomos tik savose – iš šeimos narių paveldėtose ar daug metų naudotose – vietose.

Nėgių gaudymas – sunkus, varginantis, sveikatos ir kantrybės  reikalaujantis amatas. Dirbdami žvejai elgiasi ramiai, bendradarbiauja, o po sėkmingos žvejybos susiburia bičiuliškai pabendrauti ir paskanauti šviežios žuvies. Jie aktyviai dalyvauja įvairiose žvejų šventėse, kuriose galima išgirsti ir šmaikščių pasakojimų, gyvenimiškų istorijų.

Šventojiškiai puikiai išmano, kaip paruošti ir konservuoti nėges. Kiekviena šeima turi savų žuvies marinavimo, kepimo, sūdymo ar rūkymo paslapčių. Įvairūs patiekalai iš nėgių yra ne tik kasdienės mitybos dalis, bet ir vieni mėgstamiausių Kūčių vakarienės valgių. Pagauta žuvis realizuojama vietos turguose, parduodama pažįstamiems ar vežama į užsienį. Šventojoje veikiančios įmonės plėtoja vietos verslą bei prisideda prie kultūrinio turizmo skatinimo.

Nėgių žvejyba Šventojoje yra neatskiriama Mėguvos krašto savitumo dalis, formuojanti vietos žmonių gyvenimo būdą, charakterio bruožus ir kultūrinį kraštovaizdį. Tai gyvybinga, iš kartos į kartą perduodama ūkinė veikla, vienijanti Šventosios žvejų šeimas bei vietos bendruomenę, išsauganti tradicinės žvejybos žinias.

Teikėjas – Palangos kurorto muziejus, 2025 m.

Saugotojai – Šventosios žvejų bendruomenė, Palangos kurorto muziejus

Sertifikato Nr. NKPVS-77