Muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose

Cimbolai lietuviškuose rašytiniuose šaltiniuose minimi nuo XVI a. II pusės. Iš šaltinių žinoma, kad Lietuvoje cimbolus išplatino po Europą XIV a. klajoję muzikantai. Savitus instrumentus meistrai ir muzikantai gaminosi patys. Pirmoji jais grota muzika įrašyta tarpukariu.

Cimbolai itin prigijo Ignalinos bei Švenčionių kraštuose – jais muzikuota susibūrimuose ir šventėse. Dabar jie skamba viešuose renginiuose – tradicinės kultūros konkursuose, folkloro koncertuose, vakaronėse. Tradicija perduodama muzikantų vieni kitiems, šeimos nariams, iš klausos mokantis cimbolų muzikos repertuaro ir skambinimo technikos. Kiekvienas cimbolininkas turi savitą atlikimo stilių.

Cimbolai dedami ant kelių, stalo arba virvelėmis kabinami ant kaklo žemosiomis stygomis prieš save. Garsas išgaunamas dviem mediniais, kartais minkšta oda arba veltiniu apsuktais muštukėliais užgaunant stygas. Ignalinos ir Švenčionių kraštuose tradiciškai skambinamos polkų, valsų, suktinio, kitų mėgstamų liaudies šokių melodijos, pritariama dainoms, ypač Velykų lalavimams. Cimbolais grojama ir solo, ir ansamblyje. Muzikuojama keliais būdais – išgrojant melodiją, antrinant kitam instrumentui arba skambinant pritariamąją partiją.

Nuo 2007 m. Ignalinos rajone, Palūšėje, kasmet vyksta tradicinio muzikavimo cimbolais kursai, organizuojami Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistų. Siekiama įvairaus amžiaus muzikantus ne tik supažindinti su instrumentu, bet ir atskleisti skambinimo specifiką, grojimo pavieniui ir kapelose techniką – tai, dėl ko ši tradicija vertinama ir pripažįstama kaip perteikianti vietos muzikinės kultūros savitumą.

Teikėjai – Ignalinos krašto muziejus, Nalšios muziejus, 2021 m.

Saugotojai – Ignalinos ir Švenčionių rajonų cimbolininkai

Sertifikato Nr. NKPVS-45