Muzikavimas bandonija Tauragės krašte
Manoma, kad vokiečių sukonstruota koncertina ir jos atmaina bandonija į Lietuvą per Rytų Prūsijai priklausiusią Mažąją Lietuvą atkeliavo XIX a. viduryje ir pirmiausia paplito Tauragės krašte bei dabartinio Šilutės rajono dalyje. Jau prieš šimtmetį didesniuose Pietų Žemaitijos kaimuose buvo žmonių, grojančių bandonija vestuvėse, vakaruškose, gegužinėse, jaunimo subuvimuose. Ekspedicijų duomenys, kraštiečių atsiminimai rodo, jog tarpukariu ir pokariu buvo grojama ansambliais ir pavieniui, bandonijos buvo rekonstruojamos, derinamos ir gaminamos. Mėgtos fabrikinės ir meistrų darbo dvibalsės, tribalsės arba keturbalsės bandonijos. Pilnos, penkias eiles balsų ir tiek pat bosų turinčios, vadintos cėlinėmis, mažiau melodinių balsų išgaunančios – pusinėmis, tričvertėmis. Kai kurios bandonijos turėjo garso stiprumą didinantį arba mažinantį registrą.
Tauragės, Tauragės r. Gaurės, Lomių, Skaudvilės, Pagramančio, Žygaičių, Šilutės r. Vainuto, Bikavėnų, Žemaičių Naumiesčio, Švėkšnos ir kt. apylinkių kaimų griežėjams būdingas turtingas repertuaras, gera technika ir išraiškingas muzikavimo stilius: prasmingi intonaciniai, ritminiai akcentai, melodijos frazuotė, tinkamai parinktas akompanimentas, gebėjimas improvizuoti. Tai lėmė muzikantų įgūdžiai ir instrumento savybės – tempiant ir glaudžiant koncertinų, bandonijų dumples tuo pačiu mygtuku išgaunami skirtingo aukščio garsai, tad galima muzikuoti įvairiomis tonacijomis, išgrojami net chromatizmai.
Minėtus Tauragės krašto bandonininkų – vyrų ir moterų – grojimo stiliaus bruožus paveldėjo ir šiandien demonstruoja tradiciją perėmę muzikantai. Griežiama solo ir duetu, kaimo kapelose, nuo 1998 m. gyvuojančiame ansamblyje „Velnio tuzinas“, folkloro kolektyvuose, tradicija perduodama šeimose (pavyzdžiui, Lomiuose – Onos Jakienės šeimoje). Grojimo bandonija mokyti vaikus planuojama muzikos mokykloje.
Teikėjas – Tauragės kultūros centras, 2018 m.
Saugotojai – Tauragės krašto muzikantai
Sertifikato Nr. NKPVS-17
Vaizdo pristatymas iš įrašymo iškilmių