Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija

Rašytiniai šaltiniai liudija Mažosios Lietuvos teritorijoje savadarbiais ir pirktiniais instrumentais muzikavus jau nuo XVI a. Prūsijos lietuviai kanklėmis, trimitais, birbynėmis, būgnais, švilpynėmis, smuikais, dambreliais, kiek vėliau ir cimbolais, citromis, psalteriumais, kitais styginiais, mediniais ir variniais pučiamaisiais instrumentais muzikavo bendruomenės ir šeimos apeigose, pasilinksminimuose, grojo dainų melodijas, šokius ir pritardavo religinėms giesmėms. Ši lietuvininkų muzikavimo tradicija kisdama gyvavo iki XX a. vidurio. Po Antrojo pasaulinio karo į Klaipėdos kraštą atsikėlę naujakuriai atsinešė savo muzikines tradicijas, mažėjant vietinių gyventojų, primirštas ir senasis grojimo repertuaras bei stilius.

Mažosios Lietuvos muzikavimo tradiciją imta gaivinti XX a. 8–9 deš., istorinių muzikos instrumentų tyrinėtojui ir meistrui Antanui Butkui rekonstravus Mažosios Lietuvos muzikos instrumentus: kankles-arfą, psalteriumą, ragą-trimitą, švilpynę ir pan. Jo pėdomis pasekė kiti meistrai, ir netrukus autentiško pavyzdžio muzikos instrumentais ėmė groti Klaipėdos miesto ir rajono, Šilutės rajono, Neringos savivaldybėse gyvuojantys folkloro ansambliai, kitų Lietuvos regionų folkloro kolektyvai. Remdamiesi moksliniais tyrimais, rašytiniais šaltiniais ir etnografine medžiaga, eksperimentuodami ansambliai atkuria Mažosios Lietuvos muzikavimo tradiciją ir ją plėtoja daugiau kaip tris dešimtmečius. Muzikos instrumentais pritariama dainoms ir evangeliškoms giesmėms, grojamos dainų, šokių, ratelių melodijos iš Rytų Prūsijos vokiškų leidinių bei XX a. ekspedicijų Klaipėdos krašte užrašų. Solistų ir kapelų grojimo maniera gana individuali – charakterį diktuoja melodijos dermė, metroritminė struktūra, atlikimo kontekstas.

Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kultūros tęstinumo ženklu tapusios muzikavimo tradicijos atkūrimo ir išsaugojimo pagrindas – istorinės žinios, muzikos instrumentų rekonstravimo ir įvairi tradicinio muzikavimo patirtis bei kūrybiškumas. Profesionalių kolektyvų vadovų ir muzikantų dėka gimsta ir autorinės kompozicijos, grojamos drauge su klasikinės, džiazo, elektroninės muzikos atlikėjais.

Teikėjas – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, 2022 m.

Saugotojai – Klaipėdos krašto folkloro ansambliai, pavieniai muzikantai, muzikos instrumentų meistrai.

Sertifikato Nr. NKPVS-55