Lietuvos žydų (litvakų) jidiš tarmės vartosenos tradicija Lietuvoje
Jidiš lietuviškasis, vad. litviš arba litviše jidiš, dialektas kartu su jo pagrindiniais skleidėjais – iš Vakarų ir Vidurio Europos emigravusiais žydais aškenaziais – įsitvirtino maždaug XV a. beveik visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Po Holokausto katastrofos litviš tarmės vartotojų skaičius ir dialekto kultūrinės raiškos intensyvumas labai sumenko, tačiau neišnyko. Šiuo metu dialektą kaip gimtąją ir / ar buities kultūrinę kalbą Lietuvoje vartoja kelios žydų ir mišrios šeimos, nedidelė religinės bendruomenės grupė, tarmės tyrinėtojai, litviš folkloro, literatūros skleidėjai, taip pat šio dialekto entuziastai, kalbos išmokę specialiuose kursuose.
Litviš yra žodynu ir gramatinėmis formomis itin turtingas bei kultūriniu požiūriu įtakingas nehebrajiškų žydų kalbų dialektas pasaulio žydų diasporoje. Dėl gausaus ir reikšmingo kultūrinio, religinio, literatūrinio paveldo, Vilniuje veikusio žydų kultūros mokslinių tyrinėjimų instituto JIVO veiklos XX a. 3-ią deš. lietuviškasis jidiš dialektas tapo šiuolaikinės literatūrinės jidiš gramatiniu ir literatūriniu standartu. Stipri tautinė savimonė, pagarba savo kalbai, kultūrai padėjo išsaugoti savitos tarmės bruožus: žydų bendruomenėms būdingą daugiakalbystės atspindį sunormintoje jidiš kalboje (hebrajų, aramėjų ir slavų kalbų žodynas, fonetika, tarimas) ir litvakų gyvenamosios aplinkos kalbinę įtaką Lietuvos jidiš tarmei. Litvakų kalba imli, tad nesunkiai sugėrė aplinkos kalbos ypatumus ir juos pritaikė savo dialekte.
Litviš yra pagrindinė litvakų – Lietuvos žydų – etninę-kultūrinę tapatybę išreiškianti, istorinę bendruomenės patirtį perteikianti kalba, kurios atgaivinimas ir plėtra tampa egzistenciniu dabartinės žydų bendruomenės Lietuvoje uždaviniu. Nykstančio dialekto išsaugojimas, pasitelkiant įvairias bendruomenės skatinimo, formalaus ir neformalaus kultūrinio ugdymo, taip pat mokslinius tyrimus bei istorinę atmintį stiprinančias priemones, padeda puoselėti žydų diasporos identitetą, stiprinti socialinius ryšius, prisideda prie visuomenės gerovės.
Teikėjas - Lietuvos žydų bendruomenė
Saugotojai - Brancovskių ir Gurevičių giminės, žydų šeimos Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Lietuvos žydų bendruomenės nariai, jidiš dialekto tyrinėtojai, mokovai, vertėjai ir kt.
Sertifikato Nr. NKPVS-59