Lietuvos karaimų vestuvių tradicija
Vestuvės yra svarbiausia šeimos tradicija Lietuvos karaimų bendruomenėje – jos gyvuoja nuo karaimų atvykimo į Lietuvą, vadinasi, daugiau nei 600 metų. Apeigas dar praktikuoja ir Lenkijos karaimai.
Šventė susideda iš daugybės ritualų, nepakitusių iki šių dienų. Visi jie yra simboliški ir svarbūs, jų negalima praleisti – veiksmai lemia laimingą jaunos šeimos ateitį ar apsaugo jaunuosius nuo pikta linkinčių bei nesėkmių. Vestuves sudaro susitarimo apeiga (sioźgia kojmach), sužadėtuvės (kieliašmiak), jungtuvės (toj alhyšy) ir vestuvių puota (toj ičkisi).
Lietuvos karaimų vestuvių tradicija yra unikali dėl teikiamos reikšmės sužadėtuvių ceremonijai, kurioje dalyvauja ne tik jaunavedžiai ir jų šeimos – šventė yra visos bendruomenės gyvenimo įvykis; taip pat, kaip būdinga rytiečių papročiams, ypač pagerbiami vyresnės kartos atstovai; sužadėtuvių metu renkamas piršlys, jam suteikiama valdžia; kepami specialūs vestuviniai pyragai ir kt.
Tradicija yra labai svarbus karaimų tapatybės dėmuo: nenutrūkstamai iš kartos į kartą perduodamas paprotys, pozityvią energiją generuojantis ritualas, reiškiantis naujos šeimos kūrimą, gyvybės tąsą, sėkmę, džiugią nuotaiką, pasilinksminimą.
Mažėjant karaimų bendruomenei, santuokos vis dažniau yra mišrios, todėl vis sunkiau surengti visavertes karaimų vestuvių apeigas ir joms kyla grėsmė išnykti. Tai suvokdami, karaimai stengiasi ne tik perduoti tradiciją ateinančioms kartoms, bet ir ją tyrinėti, supažindinti su ja kitataučius, kurie karaimų šeimos ritualuose dažniausiai nedalyvaudavo, siekti, kad Lietuvos ir tarptautinė visuomenė kuo daugiau sužinotų apie nuo seno Lietuvos karaimų bendruomenės puoselėtas tradicijas, visais laikais palaikiusias tautinę savimonę ir savitumą.
Teikėjas – Lietuvos karaimų kultūros bendrija, 2019 m.
Saugotojas – Lietuvos karaimų bendruomenė
Sertifikato Nr. NKPVS-25