Lietuviškas ritinis

Ritinis yra senas lietuvių komandinio sporto žaidimas, dar vadinamas ripka, žaidžiamas naudojant apskritą medžio skritę, kurią dviejų komandų žaidėjai meta arba ridena ranka į vartus, perduoda vienas kitam, o stabdo medinėmis lazdomis – ritmušomis.

Jau XVII a. rašytiniuose šaltiniuose minėtas kaip karių pramoga, XIX a. ritinis paplito Lietuvos kaimuose. Žaidė bene visi – vaikai, jaunimas ir suaugę vyrai, geriausi žaidėjai buvo gerbiami visoje apylinkėje. XX a. kaimams išsiskirsčius į vienkiemius, paplitus naujoms sporto rūšims, ritinis nunyko, tačiau pokariu atgaivintas entuziastų persikėlė į stadionus ir lygias pievas, patobulintos jo taisyklės.

Nuo 1961 m. kasmet vyksta šalies ritinio pirmenybės. Dabartinėse varžybose ritinį iš septynių žaidėjų sudarytos komandos žaidžia stadionuose pagal Lietuvos ritinio sporto federacijos 2004 m. patvirtintas taisykles. Rungtynėse naudojamos specialiai pagamintos guminės ripkos, kartais, ypač edukacinėse veiklose, senojo tipo medinės, apkaustytos metaliniu lankeliu.

Dabar ritinys, kaip nuolat praktikuojamas komandinis žaidimas, paplitęs Plungės, Kupiškio, Kauno ir Vilkaviškio savivaldybėse. Ritinio taktika, istorija ir tradicija puoselėjama šio sporto entuziastų, klubų vadovų, perduodama iš kartos į kartą dažniausiai tėvų savo sūnums.

Žaidimas atlieka svarbią socialinę funkciją – įvairaus amžiaus žaidėjai kartu treniruojasi ir dalyvauja sporto klubų veikloje, bendrauja. Tradicijos plėtotojai saugo šį kultūros paveldą, kuria kartų dialogą – kartu su muziejais, mokyklomis, bendruomenėmis įgyvendina edukacinius projektus, dalijasi patirtimi su Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga, praktikuojančia ritinio žaidimą stovyklose, festivaliuose.

Teikėjas – Lietuvos ritinio sporto federacija, 2021 m.

Saugotojai – Lietuvos ritinio sporto federacija, Lietuvos ritinio sporto klubai

Sertifikato Nr. NKPVS-44