Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė ir kitos veiklos

Mažosios Lietuvos regiono tapatumą atspindinti lietuvininkų (šišioniškių) tarmė sparčiai nyko ir šiandien ja kalba mažiau nei 100 Šilutės, Klaipėdos rajonų, Pagėgių savivaldybės žmonių. Daugiau kaip 20 metų vyko ir tebevyksta kompleksinės tarmės pažinimo, mokymo, leidybos ir populiarinimo veiklos, tarmė naudojama kultūrinio turizmo, renginių komunikacijos priemonėse. Įvairių sričių darbuotojai, folkloro kolektyvai aktyviai prisideda prie tarmiškos kalbėsenos gyvybingumo ir daugelio žodinės tradicijos formų išsaugojimo.

XX a. antroje pusėje Klaipėdos krašto žmonių kalba priskirta žemaičių tarmei, tačiau patys lietuvininkai niekada su Žemaitija nesitapatino ir save tebevadina šišioniškiais (čia jie sako šišon). Tarmė pasižymi įsigalėjusiu minkštuoju l, prielinksnio su galininku konstrukcija vietoje vietininko (gyvenu į Kleipėdą), balsių -ė ir -o vartojimu vietoj dvibalsių -ie, -uo (pėns, dona), germanizmais (pafobeliuoti – pakalbėti). Lietuvininkų kalbėsenos ypatybes galima pažinti aplankius interaktyvią Hugo Šojaus muziejaus ekspoziciją bei konsultuojantis su ją perėmusiais patyrusiais žinovais. Moksleiviai tarmės mokosi ruošdamiesi pasakotojų konkursams, etninės kultūros olimpiadoms.

Viena svarbiausių tarmės išsaugojimo veiklų – 2013–2019 m. Šilutės H. Šojaus muziejuje veikusi šeštadieninė lietuvininkų tarmės mokyklėlė, paskatinusi vietos žmones mokytis tarmės ir išugdžiusi 30 įvairaus amžiaus šišioniškių tarmės puoselėtojų. Mokyklėlės dalyviai mokėsi žodyno, gramatikos, naudojosi specialiai parengtomis metodinėmis priemonėmis, garso įrašais, vyko į ekskursijas, ekspedicijas, susitikimus su lietuvininkais. Įgyvendinant nuoseklią mokymosi programą buvo taikomi pasakojimo, dialogo, diskusijos, analizės, praktinių užsiėmimų, teminių edukacijų ir kiti metodai. Stengtasi, kad mokyklėlėje besimokantiems vietos gyventojams tarmė taptų vertybe, neatsiejama nuo lietuvininkų etninių tradicijų suvokimo, patyrimo, puoselėjimo ir perdavimo. Projektui pasibaigus tarmės mokyklėlės pavyzdžiu toliau vykdomos įvairios edukacinės programos.

Ši tarmės gaivinimo patirtis įrodė, kad tarmės išmokyti ir išmokti įmanoma, kaip ir paskatinti vietos bendruomenę prisidėti prie tarmiškos kalbėsenos gyvavimo. Nuolatines lietuvininkų tarmės mokyklėlės veiklas planuojama tęsti ir ateityje – tai būtina tarmės tęstinumui užtikrinti.

Teikėjas – Šilutės Hugo Šojaus muziejus, 2022 m.

Sertifikato Nr. NKPVS-54