Kryžių lankymo tradicija Griškabūdžio apylinkėse
Iš Prancūzijos per kitas Europos šalis apie XVI a. į Lietuvą atkeliavusi, XVIII a. – maro metais – ypač paplitusi kryžių lankymo tradicija susiejo krikščioniškos atgailos, maldos, apsaugos prašymo apeigas su baltų praktikuota laukų apėjimo ir saugos užsitikrinimo apeiga po pavasarinės sėjos.
Griškabūdžio apylinkėse Šakių rajone ši tradicija išliko nenutrūkusi. Tai svarbi bendruomeninė procesija, kuria pavasarį – pirmadienį, antradienį arba trečiadienį prieš Šeštines, šešias savaites po Velykų – einant nuo kryžiaus prie kryžiaus meldžiamasi, giedama ir prieš artėjančius žemės darbus prašoma gero derliaus, palankaus oro, globos gyvuliams, taip pat sveikatos šeimynai, kryžių statytojams. Bliuviškių ir kaimyninių kaimų gyventojai, nepaisydami šalį siaubusių diktatūrinių režimų, apeigą tęsia iki šių dienų: prieš procesiją sutvarko kryžių aplinką, pasodina gėlių ir padeda žvakelių, paskui ankstyvą rytą renkasi prie pagrindinio kaimo kryžiaus, pradeda giedoti Visų šventųjų litaniją, apeina visus kaimo ir laukų kryžius, o apeigą baigia bendruomenės susiėjimu, suneštinėmis vaišėmis. Kalbama apie bendras kaimo problemas, džiaugiamasi nuveiktais darbais, aptariami kaimynų ūkiuose atsiradę geri ar blogi pokyčiai, pasakojami įdomesni nutikimai, padainuojama. Tai yra bendruomenės šventė, suteikianti progą palaikyti ne tik senuosius tikėjimus ir apeigas, bet ir tarpusavio ryšius; kryžių statytojai, jų globėjai, ūkininkai procesiją laiko didele garbe ir tiki kryžiaus, maldų ir giesmių galia paveikti žmonių, ūkio gyvenimą į gerąją pusę.
Dėl šios tradicijos atstatomi ir restauruojami kryžiai bei koplytėlės, vykdomi edukaciniai mokymai, pratybos, kuriamos prielaidos tradicijai tęstis.
Teikėjas – Šakių rajono savivaldybės Griškabūdžio kultūros centras, 2017 m.
Saugotojai – Bliuviškių kaimo bendruomenė ir Griškabūdžio parapija
Sertifikato Nr. NKPVS-05