Kanklės ir kankliavimas Lietuvoje

Kanklės ir kankliavimas Lietuvoje – ilgametę savito muzikavimo tradiciją tęsiantis reiškinys, apimantis instrumento gamybą, repertuarą, muzikavimo papročius, atlikimo stilistiką, tradicinį kankliavimą bei instrumento pritaikymą sceninėms interpretacijoms ir akademiniams kūriniams atlikti.

Spėjama, kad kankliavimo tradicijos ištakos siekia kelis tūkstančius metų. Pirmasis kanklių paminėjimas aptinkamas XVI a. Jono Bretkūno biblijos vertime. Susiformavęs kaimo aplinkoje, muzikavimas kanklėmis XX a. pradžioje paplito ir miestų bendruomenėse, o pats instrumentas ilgainiui imtas suvokti kaip tautiškumo simbolis. Šiomis dienomis instrumentu muzikuoja įvairios bendruomenės, pavieniai kanklininkai šalies miestuose ir miesteliuose bei lietuvių bendruomenės užsienyje. Lietuvos etnografiniuose regionuose tebėra paplitę skirtingi kanklių pavidalai, grojimo būdai, savitas repertuaras, įvairi tradicijos gyvybingumo raiška. Šiaurės rytų Aukštaitijoje puoselėjamas archajiškas Biržų, Rokiškio, Kupiškio, Panevėžio rajonuose užfiksuotas sutartinių atlikimas skobtinėmis penkiastygėmis kanklėmis. Aukštaitijoje (Panevėžyje, Užpaliuose, Utenoje) kanklių ansambliai muzikuoja meistrų Stasio Rudžio ir Juozo Lašo gamintomis vėlyvosiomis daugiastygėmis kanklėmis. Žemaitijoje tradicinėse kapelose išlikęs muzikavimas žemaitiško tipo plokščiadugnėmis trapecijos formos 9–12 stygų kanklėmis. Šiuo metu daugiausia tradiciją tęsiančių kanklininkų yra Kelmėje, Gargžduose, Vėžaičiuose, Skaudvilėje, Šilalėje, Akmenėje.

Suvalkietiško tipo kanklės išsiskiria apvaliu puošniai dekoruotu korpuso galu, turinčiu drūtgalio užsukimą, vadinamąją baronką. Ryškūs ansamblinio muzikavimo kanklėmis židiniai yra Skriaudžiuose (veiklą tęsia 1906 m. susibūręs Skriaudžių ansamblis „Kanklės“), Griškabūdyje, Vilkaviškyje, Marijampolėje, Kazlų Rūdoje. Mažojoje Lietuvoje muzikuojama pagal istorinius šaltinius Antano Butkaus rekonstruotomis šiam kraštui būdingomis kanklėmis-arfa, psalteriumu (psalteriu). Daugiastygėmis kanklėmis skambinamos regionams būdingos dainų, šokių melodijos, pritariama dainoms, giesmėms. Priklausomai nuo repertuaro, regioninių ypatybių ar paties muzikanto pasirinkimo, naudojami pirštinis, braukiamasis arba miršus kankliavimo būdai.

Muzikavimas kanklėmis populiarinamas per edukacijas, mokymus, konferencijas, festivalius ir kitus viešus renginius, sklaidą socialinių tinklų grupėse. Tradicijos tyrinėtojai, meistrai, saugotojų bendruomenės noriai dalijasi žiniomis ir patirtimi, rengia metodinius ir tiriamuosius leidinius. Greta tradicinio muzikavimo, puoselėjamas ir individualaus stiliaus kankliavimas bei atlikimo menas koncertinėmis kanklėmis. Kanklių muzika skamba per įvairias šventes, atmintinų dienų minėjimus, šalies kultūros pristatymus užsienyje ir kt.

Teikėjai – Kauno miesto muziejus, Pabiržės tautinės kultūros draugija

Saugotojai – kankliavimo puoselėtojai Lietuvoje ir užsienyje, kanklių meistrai, tyrinėtojai

Sertifikato Nr. NKPVS-68