Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime

Kalvarijos krašto dainos, pasižyminčios muzikinių, ritminių, poetinių ir atlikimo išraiškos priemonių įvairove, atskleidžia suvalkiečių (sūduvių) muzikinio dialekto savitumą. Senoji apeiginio dainavimo tradicija XIX a. gimusių pateikėjų balsais skamba tarpukariu užfiksuotuose įrašuose, o šias dienas pasiekęs repertuaras puoselėjamas Brukų ir Sūsninkų kaimuose gyvenančių moterų. Brukų folkloro ansamblis „Bruknyčia“, kurio ištakos siekia 1976 m., – Kalvarijos krašto dainavimo tradicijos saugotojas ir tęsėjas. Šią tradiciją tiesiogiai iš pateikėjų, leidinių ar įrašų yra perėmę Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių folkloro kolektyvai.

Nors senasis dainavimo stilius kartu su anapilin iškeliavusiais pateikėjais ir eina užmarštin, tačiau senovinių dermių melodijomis išringuotos vienbalsės, kadaise bemaž visuose Kalvarijos krašto kaimuose plačiai skambėjusios daugiabalsės, literatūrinės kilmės dainos, romansai, gyvuoja ir šiandien. Dainavimo tradicijos gyvybingumą lėmė „Bruknyčios“ ansambliečių noras išsaugoti tai, kas perimta iš tėvų, polinkis dainuoti, pasakoti, dalytis patirtimi su jaunesnėmis kolektyvo dalyvėmis. Perduodamas ne tik repertuaras, bet ir jo atlikimo ypatybės – nuosaikus apeiginių dainų perteikimas, kukli emocijų raiška, būdingos improvizacijos, sūduvių kalbėsenos melodingumas, savita tęsiamų balsių artikuliacija. Moterims dainuojant vienu balsu ar su pritarimu (tūru) žavi jautrus įsiklausymas, išskirtinis muzikinės minties ir formos pajautimas.

Kaimų bendruomenių susitikimuose, giminių šventėse, kultūros, turizmo, edukaciniuose renginiuose prie folkloro kolektyvo bendrai dainai jungiasi ir kiti kaimų gyventojai – daina teikia džiaugsmą, vienija skirtingas kartas, skatina bendrystę ir bendradarbiavimą, stiprina bendrų šaknų jausmą.

Teikėjas – Kalvarijos savivaldybės kultūros centras, 2022 m.

Saugotojai – Brukų, Sūsninkų kaimų bendruomenės, folkloro ansamblis „Bruknyčia“.

Sertifikato Nr. NKPVS-50