Dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos valstybėse
Nenuginčijama tradicija tapusios Lietuvos dainų šventės išaukština žmogaus kūrybinę saviraišką, tautinės kultūros gyvybingumą, tėvynės meilę ir solidarumą. Jos suburia skirtingas kartas, padeda ugdyti etines vertybes. Per daugelį metų susiformavo vertingiausi žanrų raiškos ypatumai, estetiniai meninių programų kriterijai, emocinis šventės dalyvių ir žiūrovų bendrumas. Lietuvos Dainų šventė yra nacionalinis visuotinio pobūdžio kultūros reiškinys ir nuolatinis kryptingas kūrybos procesas, savo dvasia prilygstantis senosioms Graikijos olimpinėms žaidynėms.
2003 m. lapkričio 7 d. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, 2008 m. ši tradicija įrašyta į Reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Nuo 2000 m. spalio 30 d. Lietuvos dainų švenčių tradicijos tęstinumą sergi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, o nuo 2007 m. – Dainų švenčių įstatymas. Jis pabrėžia šio unikalaus reiškinio svarbą bei įtaką mūsų kultūros gyvybingumui, regionų kultūros sklaidai, visos tautos konsolidavimui. Įstatymas užtikrina Dainų švenčių tradicijos valstybinę apsaugą, periodiškumą, tęstinumą ir plėtrą, reglamentuoja pasirengimo ir vadovavimo Dainų šventėms tvarką, valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybę bei kompetenciją, nustato finansavimo principus.
Teikėjas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2003 / 2008 m.
Sertifikato Nr. NKPVS-03