Vaizdų gijos Vienos dienos festivalyje „Kultūra arčiau“
Vienos dienos festivalis „Kultūra arčiau“
Balandžio 25 d. 12–13 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje (V a.)
Vaizdų gijos. Filmai apie Lietuvos nacionalinio kultūros centro kuruojamas gyvojo kultūros paveldo sritis. Veda Loreta Sungailienė
Lietuvos nacionalinio kultūros centro inicijuojami, savarankiškai ir su partneriais kuriami filmai bei vaizdo siužetai – tai gyvi liudijimai, fiksuojantys laiko tėkmėje besikeičiančias, tačiau savo esmę išlaikančias tradicijas. Vaizdo pasakojimuose atgyjantys senieji amatai, muzika, kulinarinis paveldas, tradicinė apranga, kalendorinės ir dabartinės tautą vienijančios šventės – tai, kas sudaro mūsų kultūrinės tapatybės pamatą. Jo centre – žmonės, tradicijų saugotojai ir tęsėjai, pagrindiniai „Vaizdo gijų“ susitikimui atrinktų filmų herojai. Pažinkime juos iš arčiau.
- Kūčios Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje (10:15)
Filme pristatoma įvairių Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos kultūrinių ir religinių bendruomenių vaizdinė medžiaga, atspindinti tradicijos reikšmę. Filmas kartu su trijų šalių nominacine paraiška pateiktas UNESCO Reprezentatyviajam nematerialaus kultūros paveldo sąrašui.
Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje Kūčios – gruodžio 24-oji – ypač reikšminga tradicija. Tai – advento ir žiemos saulėgrįžos kulminacija, labiausiai branginama šeimos šventė, išlaikiusi savitus papročius, simboliką ir patiekalus. Kad ir kur būtų išvykę, žmonės grįžta į savo šeimos namus šventinei Kūčių vakarienei. Susitvarkius namus, nusiprausus ir papuošus Kalėdų eglutę, sėdama prie apeiginės Kūčių vakarienės stalo – tai pagrindinė šventės dalis, liudijanti šeimos ir giminės bendrystę, kultūrinę tapatybę, pagarbą tradicijoms ir vertybėms.
Filmą 2025 m. sukūrė Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Kūrybinė komanda: Jurgis Dudėnas, Loreta Sungailienė, Vida Šatkauskienė, Milda Valančiauskienė, Asta Valiukevičienė.
- Biržų krašto sutartinės ir jų atlikimas. Lietuvos kodas (11:43)
Biržų kraštas – viena iš savito lietuvių tradicinės polifoninės muzikos reiškinio – sutartinių – paplitimo teritorijų. Čia gausiai užfiksuota dainuojamųjų, šokamųjų ir instrumentinių sutartinių, atliekamų penkiastygėmis kanklėmis, skudučiais, daudytėmis, lamzdeliais.
Filme savo mintimis dalijasi, sutartines gieda, skudučiuoja 2018 m. į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašytos Biržų krašto sutartinių atlikimo tradicijos gaivintojai ir puoselėtojai – Pabiržės folkloro ansamblio „Žemyna“ ansambliečiai, jų vadovė etnomuzikologė Aušra Butkauskienė, kanklėmis skambina Pijus Gurskas, ragais pučia Biržų „Saulės“ gimnazijos folkloro ansamblio „Saulala“ jaunimas.
Siužetas sukurtas 2024 m. įgyvendinant į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašytų tradicijų, reiškinių sklaidos projektą „TV laidų ciklas „Lietuvos kodas“. Kūrybinė grupė: Rita Bruževičienė, Mantas Šikarskas, Evaldas Kondrackis, Loreta Sungailienė, Jonas Tilvikas, Saulius Novikas.
- Tautodailininkų portretai. Artūras Janickas (4:36)
Filmas iš Lietuvos nacionalinis kultūros centro vaizdo siužetų, skirtų supažindinti su savitais tautodailės, amatų tradicijų puoselėtojais, serijos „Tautodailininkų portretai“. Savo krašto etninę kultūrą, tautodailės tradicijas iš geriausių meistrų perėmė ir tęsia Artūras Janickas. Tai Alytuje gyvenantis skulptorius, kryždirbys, kurio darbai puošia aplinkinių miestelių bažnyčių šventorius, parkus, privačias sodybas. A. Janickas yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, 2019 m. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamos nacionalinės konkursinės liaudies meno parodos. „Aukso vainikas“ laureatas.
Filmą 2023 m. kūrė Asta Valiukevičienė, Ernestas Samsonas, Jonas Tumasonis.
- Drevinė bitininkystė Varėnos krašte | Drevininkai Romas Norkūnas ir Algis Svirnelis (7:36)
Drevinė bitininkystė – archajinė bitininkavimo tradicija ir vienas seniausių girios verslų, ilgiausiai išsilaikiusių šilinių dzūkų kaimuose. Drevės buvo perduodamos iš kartos į kartą, o pats amatas, drevėtosios pušys ir bitės laikytos šventomis. XX–XXI a. sandūroje Dzūkijos nacionalinio parko direkcija nykstančią drevinio bitininkavimo tradiciją perėmė iš krašto drevininkų, o 2006 m. Musteikos kaime įkurtas bitynas, kuriame įrengiamos tinkamos drevės, bitininkaujama tradiciniais būdais bei įrankiais, prisitaikant prie bičių biologinio ciklo. 2019 m. tradicija įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Drevinės bitininkystės tradiciją puikiai išmano Musteikos kaimo drevininkas Romas Norkūnas bei zervyniškis bitininkas Algis Svirnelis. Jiedu ir kitus pamoko šio amato paslapčių.
Siužetas 2023 m. parengtas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekai ir Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui įgyvendinant Kultūros ministerijos finansuojamą projektą „Pozityvios žinios apie kultūros paveldą“. Filmą kūrė Algimantas Mikutėnas, Paulius Želvys.
- Blovieščiai (Gandrinės) Molėtų r. (2:38)
Archyviniai kadrai iš serijos „Etnoantologija.lt: papročiai ir maistas“. Siužetas nukelia į Molėtų kraštą, kur buvo užfiksuota išlikusi Blovieščių tradicija – gandro pyragų kepimas. Tai nėra tiesiog maisto gaminimas, o apeiga, žyminti gamtos pabudimą ir gandro sugrįžtuves. Istorija užfiksuota Lietuvos nacionalinio kultūros centro ekspedicijoje, o siužetą 2015 m. parengė Nijolė Marcinkevičienė.
- Sūduvių tradiciniai pavasario ir rudens drabužiai (1:32)
- Dzūkių tradiciniai pavasario ir rudens drabužiai (1:36)
Glaustai šalies etnografinių regionų tradicinius pavasario ir rudens sezonų drabužius pristatantys LNKC pažintinių filmų serijos „Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautinių kostiumų kolekcija“ siužetai. Sukurta 2022 m.
- Gimtosios dainos tėkmėje. Folkloras Lietuvoje (5:22)
Filmas „Gimtosios dainos tėkmėje. Folkloras Lietuvoje“ trumpai supažindina su išskirtiniu folkloro, tradicinės kultūros gyvastingumu šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Sodrus, dinamiškas, meistriškas filmo montažas per keletą minučių leidžia patirti, kaip paveldėtoji tradicija pasireiškia tiek kasdieniame gyvenime, tiek įvairaus pobūdžio renginių bei veiklų kontekste.
Filmą 2023 m. kūrė Jurgis Dūdėnas, Vida Šatkauskienė, Jūratė Šemetaitė, Paulius Markevičius.
- Kad giria žaliuotų (13:17)
Filmo apie 2024 m. šimtmetį minėjusią Lietuvos dainų šventę trumpoji versija.
Dokumentinis filmas „Šventė“ – istorinio įvykio – 2024 m. šimtmetį minėjusios Lietuvos dainų šventės – vieno didingiausių Lietuvos kultūros renginių, liudijimas. Įspūdinga kelionė per ryškiausias šventės akimirkas, jaudinanti istorija apie tautos tradicijų puoselėjimą bei žmones, kurie savo kūryba, darbu ir širdimi ją kuria ir kurių pastangos leidžia šiai unikaliai tradicijai tęstis. Archyviniai kadrai, prisiminimai, repeticijų užkulisiai, didžiųjų scenų akimirkos, šventės kūrėjų, dalyvių, žiūrovų mintys – viskas sujungta į jautrų pasakojimą apie muzikos, dainos, šokio ir bendrystės galią.
Filmą kūrė talentingų profesionalų komanda, vadovaujama režisierių Dariaus Dapkaus ir Ievos Šakalytės. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2024 m.
Visą daugiau kaip 1 val. trukmės filmą galima žiūrėti LRT „Epika“ platformoje.
