UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metis
UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metis
Šiandien minime UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos, priimtos 2003 m. spalio 17 d., 20-mečio sukaktį. Lietuva buvo viena pirmųjų šią Konvenciją ratifikavusių valstybių (9-oji valstybė, ratifikavimo raštą įteikusi UNESCO 2005 m. sausio 21 d.). 2023 m. UNESCO Vykdomoji taryba, kurios narė yra ir Lietuva, spalio 17-ąją paskelbė Tarptautine nematerialaus kultūros paveldo diena.
UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos atsiradimas lėmė tai, kad kultūros paveldo sąvoka tapo daug platesnė, aprėpianti ne tik materialią, bet ir nematerialią, iš kartos į kartą perduodamą, kultūrinei tapatybei reikšmingą, pačių bendruomenių puoselėjamą gyvąją kultūrą. Nematerialaus kultūros paveldo koncepcija skatina identifikuoti ir pripažinti vertybių raiškos formas, atsiremiant į pačių bendruomenių gyvąsias praktikas, kurios dera su pamatiniais žmogaus teisių, pagarbos kultūrų įvairovei ir tvariai aplinkai principais. Per 20 Konvencijos gyvavimo metų tokia samprata įsitvirtino tiek tarptautinėje paveldo teisėje, tiek nacionalinėse kultūros politikose ir strategijose.
Į šia Konvencija įsteigtus tarptautinius UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašus jau įrašyta per 600 vertybių, gyvuojančių 140 valstybių, įskaitant ir Lietuvą, teritorijose. Siekdamos skatinti nematerialaus kultūros paveldo pasaulinį žinomumą ir pripažinimą, šalys narės kasmet teikia vertybių nominacijas UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašams. Į žinomiausią šios Konvencijos sąrašą – UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą – tarp kitų 567 pasaulio vertybių įrašytos 3 mūsų šalies vertybės: kryždirbystė Lietuvoje (2008), Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse (2008) bei sutartinės Lietuvoje (2010). Tikimasi, kad jau šių metų pabaigoje Botsvanoje vyksiančioje UNESCO Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo komiteto 18-oje sesijoje į šį sąrašą bus įrašyta ir paskelbta ketvirtoji vertybė – šiaudinių sodų tradicija Lietuvoje.
Nacionaliniu mastu šalys narės, įgyvendindamos Konvenciją, skatina visuomenės sąmoningumą, stiprina paveldą puoselėjančias bendruomenes ir kuria nacionalinius nematerialaus kultūros paveldo sąvadus ar registrus. Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, kurio sudarymą koordinuoja Lietuvos nacionalinis kultūros centras, veikia nuo 2017 m. ir kasmet pasipildo naujomis vertybėmis (iš viso 55). Sąvado sudarymas apima ir bendruomeninį įsitraukimą: į nematerialaus kultūros paveldo vertybių identifikavimo, pripažinimo ir išsaugojimo procesus įsijungia ne vien valstybinės institucijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, įvairių profesinių interesų vienijamos asociacijos, kaimiškų vietovių bendruomenės ar tautinės bendrijos.
Kas šešerius metus šalys rengia išsamias nematerialaus kultūros paveldo srities ataskaitas, kuriose apžvelgiama į UNESCO sąrašus įrašytų vertybių būklė, gyvybingos raiškos formos, jų socialinės ir kultūrinės funkcijos dabarties visuomenėje, nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo strategijų ir politikos aktualijos. Lietuva jau yra pateikusi periodines ataskaitas 2011, 2017 ir 2021 metais (pastaroji skelbiama lietuvių kalba).
2023 m. Konvencijos 20-mečio proga Lietuvoje vyko daug įvairių nematerialaus kultūros paveldo tematikai skirtų renginių: pokalbių, susitikimų ir diskusijų kultūros renginiuose (Vilniaus knygų mugėje, Kultūros paveldo festivalyje „Heritas“, Europos paveldo dienų ir Tarptautinės džiazo dienos programose, Etnoliteratūros skaitymuose). Vyko LR kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės projektas „Pozityvios žinios apie kultūros paveldą“, kurio rezultatas – kompetencijų ugdymo mokymai ir socialinėse medijose paskelbti straipsniai bei vaizdo reportažai apie 12 nematerialaus kultūros paveldo vertybių. Taip pat rengtos paskaitos ir mokymai darnaus vystymosi ir nematerialaus kultūros paveldo tema UNESCO asocijuotų mokyklų pedagogams Lietuvoje. Įgyvendinant daugiašalį projektą LIVIND parengtos rekomendacijos ir sukurtas dokumentinis filmas apie darnaus vystymosi ir nematerialaus kultūros paveldo sąsajų stiprinimo tikslus tradicinėje Varėnos grybų šventėje. Vyko tarptautinės šiaudinių sodų kūrybinės dirbtuvės, Lietuvos atstovai skaitė pranešimus Konvencijos sukakčiai skirtose įvairiose tarptautinėse konferencijose, skelbti straipsniai tarptautiniuose leidiniuose, vyko kiti etninės kultūros bei mėgėjų meno renginiai.
Šios konvencijos 20-mečiui buvo skirtos per LRT 2023 m. transliuotos Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvado vertybių paskelbimo iškilmės. Kultūros ministerija kartu Lietuvos nacionaliniu kultūros centru ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu iki šių metų pabaigos planuoja pabaigti rengti ilgalaikius kryždirbystės ir sutartinių išsaugojimo planus, kurių tikslas užtikrinti šių vertybių sklaidą, gyvybingumą ir žinomumą Lietuvos visuomenėje. Dar šiemet jaunimui ir plačiajai visuomenei bus sukurtas animacinis filmas apie kryždirbystės tradiciją (rež. A. Skučas).
Šios Konvencijos 20-mečiui skirta Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis – menų agentūra „Artscape“ ir VšĮ „Kiaurai sienas“ – įgyvendinta neofreska „Nezlamna“/ „Nepalaužiama“. Ji Vilniaus centre demonstruoja ukrainiečių tvirtybę ir nematerialaus kultūros paveldo bei iš kartos į kartą perduodamos siuvinėjimo tradicijos vyšivanka svarbą. Šios freskos centre moteris, pasidabinusi šventiniu drabužiu, išmargintu tradiciniais raštais, stovinti buvusioje karo nuniokotos Kahovkos užtvankoje, liudys vilniečiams, Vilniaus svečiams ir čia radusiems prieglobstį ukrainiečiams apie kultūrinės atminties ir tapatybės svarbą.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro informaciją.
Daugiau:
UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencija.
Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos įgyvendinimo veiklos direktyvos.