Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo būklės bei jos gerinimo galimybių tyrimas
Vienas iš svarbiausių aspektų – bendruomenių vaidmuo
2022 m. antroje pusėje Lietuvos kultūros tarybos (LKT) užsakymu buvo vykdomas nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimo ir aktualizavimo būklės bei jos gerinimo galimybių tyrimas, kurį atliko jungtinės veiklos partnerių grupė – UAB „BGI Consulting“ ir VšĮ „KULTUR“: Martynas Užpelkis (tyrimo vadovas), dr. Ingrida Kelpšienė, dr. Vytautas Tumėnas ir Laima Pranskūnaitė-Užpelkienė.
Tyrimo rengimas apėmė kelis etapus: 1) atlikta sisteminė kultūros paveldo aktualizavimo tyrimų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse apžvalga bei parengta tyrimo metodologija; 2) išanalizuotos 2016–2021 m. Lietuvoje vykdytos nematerialaus kultūros paveldo aktualizavimo veiklos; 3) identifikuotos pagrindinės aktualizavimo veiklų tendencijos, gerosios praktikos ir problemos, įvertinti pagrindinių aktualizavimo veiklų privalumai ir trūkumai; 4) pateiktos tyrimo rezultatus apibendrinančios išvados ir
pasiūlytos rekomendacijos dėl galimų nematerialaus kultūros paveldo aktualizavimo krypčių, kurios paskatintų nematerialaus kultūros paveldo aktualizavimą ir juo pasiekiamus rezultatus. Metų pabaigoje buvo paskelbta jo ataskaita. Išsamiau su tyrimu galima susipažinti LKT interneto svetainėje.
Minėtas tyrimas atskleidžia ne tik nematerialaus kultūros paveldo lauko geruosius pavyzdžius, bet ir dabartinio finansavimo, strateginių, išsaugojimo, sklaidos, tikslinių priemonių taikymo modelių trūkumus, jiems spręsti pateikiamos tikslinės rekomendacijos. Jame atsispindi ir viena iš esminių UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos nuostatų – paveldo bendruomenių įveiklinimas.
Kaip savo naujienose skelbia LKT, „tyrimas parodė, jog vietos bendruomenių vaidmuo yra svarbiausias, išsaugant nematerialų paveldą. [...] [F]inansavimas yra labai svarbus veiksnys siekiant išsaugoti ir suaktualinti NKP, bet tradicijos geriausiai gali išlikti ir būti perduotos kitiems tik susitelkus paveldo bendruomenėms. Joms turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys, stiprinant įvairius trūkstamus gebėjimus, skatinant bendruomenių narių aktyvumą ir tinklaveiką, jas plačiau viešinant. O pačios bendruomenės turėtų aktyviai praktikuoti savo tradicijas, integruoti jas į kitas sritis, perduoti žinias ir įgūdžius, laikytis etikos principų, bendradarbiauti su kitomis paveldo bendruomenėmis, savivaldybių kultūros įstaigomis, muziejais, turizmo ir informacijos centrais.“ Kviečiame paskaityti LKT pastebėjimus.