M. L. Rėzos metams skirto konkurso dalyvis Pijus Opera: „Būti naujai atrastam po 200 metų teikia vilties“

Pijus Opera: „Būti naujai atrastam po 200 metų teikia vilties“

Minint iškiliausio Kuršių nerijos kultūros paveldo puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 250-ąsias gimimo metines, Neringa pradeda šiai sukakčiai dedikuotų renginių ciklą. Sausio 9 d. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ vyks konkursas-koncertas „M. L. Rėzos dainos po 200 metų“, kuriame Rėzos surinktas ir užrašytas pamario krašto dainas naujai interpretuos ne tik atlikėjai iš visos Lietuvos, bet ir filologas, dainininkas, reperis Pijus Vasiliauskas, plačiau žinomas kaip Pijus Opera.

Konkurso tikslas – populiarinti M. L. Rėzos palikimą, iš naujo jį įprasminti ir paskatinti šiuolaikiškas, drąsias bei kūrybiškas dainų interpretacijas, jungiančias tradicinį folklorą su dabarties muzikinėmis formomis.

„Džiaugiuosi šia idėja kaip žmogus, kuris svarsto apie mūsų išlikimą šiame pasaulyje – būti ne tik neužmirštam po 200 metų, bet netgi naujai atrastam teikia šiokios tokios vilties, kad tai, ką darome, nėra beprasmiška. Pats asmeniškai dabar atrandu senus autorius, pvz. Sarbievijų, ir suvokiu, kad jų tekstai yra visiškai aktualūs dabartiniam žmogui. Kaip filologas ir, sykiu, žmogus kilęs iš tų kraštų, kaip ir M. L. Rėza, džiaugiuosi, kad jis yra nepamirštamas,“ – sako Pijus Opera, savo kūryboje originaliai jungiantis lietuvių literatūros, folkloro ir šiuolaikinės muzikos klodus.

Anot jo, M. L. Rėza kalba apie fundamentalius dalykus, tokius kaip meilė, laikinumas, ilgesys, kurie nepraranda aktualumo. „Tačiau mane Rėza domina dėl pačios tekstinės geografijos: gausu nuorodų į Kuršių neriją, užpustytus Karvaičius, ko mūsų poezijoje reta ir tai, kad tarp lietuviškos gamtos, pavyzdžiui – Nidos, jis įterpia svetimybes, pavyzdžiui – palmes. Tai modernus poetas ne tik tais laikais, bet ir šiais. Žinoma, reikia įvertinti ir jo iškalbingumą, ritmą bei rimą, kurie skaitant vokiečių kalba dar labiau išryškėja,“ – mintimis dalijasi Pijus Opera.

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ organizuojamame konkurse-koncerte suskambės daugiau nei trys dešimtys M. L. Rėzos užrašytų pamario krašto dainų, kurias atliks muzikantai ne tik iš Klaipėdos regiono, bet ir iš Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio, Jurbarko bei Veliuonos, taip pat dalyvaus Neringos folkloro ansambliai. Vaikų kategorijoje varžysis tik autentiško dainavimo atlikėjai, o suaugusieji pristatys ir instrumentines, ir elektronines interpretacijas. „Sausio 9-oji, tikroji Martyno Liudviko Rėzos gimimo diena, taps puikia proga išgirsti pamario krašto dainas naujai,“ – teigia renginio organizatorė Aušra Feser.

Konkurso-koncerto dalyvius vertins Loreta Sungailienė (LNKC nematerialaus kultūros paveldo specialistė), Nijolė Sliužinskienė (Klaipėdos etnokultūros centro direktorė), Donatas Bielkauskas (kompozitorius ir atlikėjas, postfolkloro ir garsovaizdžių kūrėjas), doc. Jonas Jurkūnas (kompozitorius, LMTA Kompozicijos katedros dėstytojas), Jonas Kavaliauskas (etnologas, etninės muzikos atlikėjas).

Nemokamas renginys vyks sausio 9 d. 15.00 val. atsinaujinusiame Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“. Konkurso partneriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas.

Nuotraukų galerija

Kiti M. L. Rėzos metams skirti renginiai Neringoje

„Simboliška, kad Martyno Liudviko Rėzos metus pradedame kviesdami pažvelgti į jo surinktą pamario krašto dainų lobyną – dainas, kurias Rėza išsaugojo ir paliko mums. Tai gyvas paveldas, jungiantis kartas, stiprinantis mūsų tradicijas ir praturtinantis dabartį. Tegul pamario krašto dainos suskamba naujai ir drąsiai, tuo pačiu išlaikydamos pagarbą mūsų paveldui,“ – sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Martyno Liudviko Rėzos 250-osioms gimimo metinėms skirtų renginių ciklą sausio 10 d. pratęs Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyksianti tradicinė Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos įteikimo ceremonija. Septynioliktoji premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta tapytojui, plenerų organizatoriui Sauliui Kruopiui.

Vasarą Kuršių nerijos istorijos muziejuje bus pristatyta paroda iš Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos kolekcijos, skirta Rėzai, o rugpjūčio pabaigoje vyks folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“, aktualizuojantis jo indėlį į lietuvių tautosakos ir kultūros paveldą.

Rudenį jubiliejinių metų programą pratęs tarptautinė mokslinė konferencija „Rėza – Apšvietos epochos žmogus“, subursianti tyrėjus ir kultūros istorikus. Visus metus visuomenei bus skirtas laidų ciklas „Didžioji kelionė per Mažąją Lietuvą“, taip pat vyks istorinio laivo – kurėno „Rėza“ statyba Gintaro įlankoje Juodkrantėje.

Jubiliejinius metus papildys nauji turistiniai maršrutai, specialios ekskursijos, edukacijos, viešosios paskaitos ir kitos kultūros, švietimo įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos, leidžiančios plačiau pažinti Martyno Liudviko Rėzos asmenybę, jo kūrybinį palikimą ir reikšmę Lietuvos kultūrai.

Apie Martyną Liudviką Rėzą

Martynas Liudvikas Rėza gimė 1776 m. sausio 9 d. Karvaičių kaime kuršininkų šeimoje. Anksti likęs našlaičiu pirmuosius devynerius gyvenimo metus gyveno Kuršių nerijoje, vėliau augo ir brendo Kristijono Dovydo Viticho šeimoje Kaukėnuose, motinos giminaičių Prūsijos lietuvninkų aplinkoje.

Dėl savo stropumo ir ypatingo noro toliau mokytis per didelius vargus penkiolikos metų Viticho buvo išsiųstas į Karaliaučių, kur nepaisant skurdo, gabus ir atkaklus jaunuolis baigė Karaliaučiaus universitetą, tapo jo profesoriumi, o vėliau ir rektoriumi. 30 metų vadovavo Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminarui, rūpinosi jo išlikimu universitete, ir studentų mokymosi sąlygų gerinimu – savo turtą testamentu paliko studentų bendrabučiui įsteigti.

Rėzai turime būti dėkingi ir už tai, kad iš rankraščių ir nuorašų parengė, į vokiečių kalbą išvertė ir išleido pirmąjį lietuvių grožinės literatūros kūrinį – Kristino Donelaičio „Metus“ (1818 m.). Jis taip pat surinko, parengė ir 1825 metais savo lėšomis išleido pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, su dainų vertimais į vokiečių kalbą ir studija apie lietuvių dainų poetiką. Abi knygos išleistos ir buvo skirtos plačiai Europos akademinei visuomenei, pateko į Europos mokslo ir kultūros erdvę, o dainų rinkinys po dviejų metų pasirodė išverstas į čekų kalbą. 

Rėza išleido du poezijos tomus, bendru pavadinimu „Prutena“ (1809 m. ir 1825 m.).  Iš originalo kalbų į lietuvių vertė ir parengė naujų Biblijos vertimo redakcijų. Kaip karo kapelionas dalyvavo Napoleono karuose, grįžęs parašė, ir 1814 m. išleido intelektualinį kelionių dienoraštį „Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 metų karo žygius iš vieno Prūsijos armijos kapeliono dienoraščio: mūšių, kurių liudininku teko būti pačiam autoriui, aprašymai“.

Liudviką Rėzą galime laikyti lietuvių folkloristikos pradininku, vienu iš pirmųjų lietuvių literatūros kanono formuotojų, tiltu tarp lietuvių liaudies kultūros ir Europos mokslo. Jo veikla turėjo ženklios, net lemtingos įtakos ir vėlesniam lietuvių tautiniam atgimimui, nors jis pats gyveno dar iki jo pradžios.

 

Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ informacija.