Dvi naujos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paraiškos pateiktos UNESCO
Kūčios Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje bei Vilniaus verbos
Lietuva pateikė dvi nematerialaus kultūros paveldo vertybių paraiškas UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui: daugiašalę nominaciją Kūčios Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, kurią pasirašė trijų šalių kultūros ministrai, ir Vilniaus verbų nacionalinę nominaciją, pasirašytą Lietuvos kultūros ministro Šarūno Biručio.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro specialistai aktyviai dalyvavo abiejų paraiškų ir tradicijas pristatančių filmų rengimo procese, teikė konsultacijas, organizavo nominacijų aptarimą Sąvado komisijos posėdžiuose.
„Tiek Vilniaus verbos, tiek Kūčių tradicija yra gyvi, bendruomenes telkiantys ir mūsų kultūrinį identitetą atspindintys reiškiniai. Teikdami šias paraiškas UNESCO siekiame ne tik tarptautinio pripažinimo, bet ir paskatinimo dar aktyviau šį paveldą saugoti ir perduoti ateities kartoms, o Kūčių atveju – ir stiprinti kultūrinius ryšius su mūsų partnerėmis Lenkija ir Ukraina“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Apie UNESCO sąrašus
UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašai – tai vis didesnę reikšmę įgyjanti priemonė, skatinanti tarptautinį tradicinės kultūros vertybių prestižą, žinomumą, kultūrinį turizmą, populiarinimą ir išsaugojimą. Šiuo metu UNESCO nematerialaus paveldo sąrašuose 788 vertybės, kurias įvairios bendruomenės, grupės, asmenys puoselėja 150-yje šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą jau įrašytos 4 Lietuvos vertybės: kryždirbystė ir kryžių simbolika, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės, lietuvių daugiabalsės dainos – sutartinės ir šiaudinių sodų tradicija.
Šalys reguliariai teikia vis naujas paraiškas UNESCO sąrašams. Nominacijų rengimo procesas padeda aktyvinti bendruomenes, įgalina jas tapti gyvojo paveldo ekspertėmis ir prisiimti atsakomybę už jo išsaugojimą. Tradicijų pripažinimas nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu skatina ne tik stiprinti puoselėtojų įgūdžius ir gebėjimus perduoti žinias kitoms kartoms, bet ir permąstyti tradicijas, stebėti jų raidą.
UNESCO Tarpvyriausybinis nematerialaus kultūros paveldo komitetas ypač skatina daugiašales paraiškas ir tuo pačiu – tarpkultūrinius ryšius visame pasaulyje. Pastaraisiais metais šalys vis dažniau rengia bendras giminingų tradicijų paraiškas, dalijasi vertinga patirtimi, semiasi įkvėpimo ir idėjų vienos iš kitų, rengdamos bendrus tradicijų išsaugojimo planus. Šalims – tai galimybė paliudyti ne tik kultūrinę, istorinę, bet ir politinę bendrystę.
Apie pateiktas nominacijas
Kūčios – mūsų regionui, Abiejų Tautų Respublikos istorinei ir kultūrinei erdvei, būdinga ir ypatinga šventė. Vienus ar kitus Kalėdų išvakarių tradicijos elementus (pasiruošimą, šventinių patiekalų gamybą, apeiginę šeimos vakarienę) galime atpažinti tiek lenkų, tiek ukrainiečių, tiek lietuvių tradicijoje. Kai kurie Kūčių vakarienės patiekalai žinomi visose 3-ose paraišką teikiančiose šalyse, pavyzdžiui: kūčia / kutia / кутя; kisielius / kisiel / кисіль; barščiai / barszcz / борщ, įvairūs žuvies (karpio, silkės) patiekalai ir kt. Kūčių tradicijas puoselėja dauguma Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos gyventojų, nepaisant jų amžiaus, kultūrinės ar religinės priklausomybės.
Kūčių paraiška buvo parengta bendradarbiaujant Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos ekspertams, rengimą koordinavo Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Daugybė bendruomenių, šeimų, pavienių tradicijos saugotojų Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje leido naudotis šeimose ar bendruomenėse užfiksuota vaizdo medžiaga arba pasidalino specialiai šiam tikslui nufilmuotais reportažais. Sukurtas 10 minučių trukmės filmas lietuvių ir anglų kalbomis – svarbi paraiškos Kūčios Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje sudėtinė dalis paskelbta Youtube: LT, EN.
Vilniaus verbų paraiškos rengimo ir teikimo UNESCO idėja kilo daugiau nei prieš 5 metus. Bendru Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, tautodailės specialistų, verbų rišėjų bendruomenės sutarimu ši tradicija buvo įvardyta kaip reiškinys, turintis ypatingą vertę ne tik Vilniaus verbų tradicijos puoselėtojams, bet ir visos Lietuvos kultūrinei tapatybei.
Vilniaus verbos, savita Velykų verbos atmaina, labiausiai paplitusi tarp Lietuvos lenkų šeimų ir kaimo bendruomenių, gyvenančių Vilniaus regione. Yra šeimų, skaičiuojančių net septynias rišėjų kartas. Perduodamos žinios ir įgūdžiai apima visą verbų rišimo ciklą – nuo augalų sėjos, rinkimo, džiovinimo, sausos žaliavos paruošimo iki rišimo technikos, raštų pritaikymo ir panaudojimo. Vilniaus verbos, kaip sakralinis Velykų švenčių atributas, simbolizuoja Kristaus įžengimą į Jeruzalę, o Verbų sekmadienį šventinamos bažnyčiose. Ši tradicija glaudžiai susijusi su Šv. Kazimiero atlaidų procesijomis, didžiausia ir seniausia Lietuvoje Kaziuko muge, kurioje iki šių dienų karaliauja Vilniaus verbos. Kaip meno kūriniai, jos eksponuojamos tarptautinėse parodose ir mugėse, vertinamos konkursuose, naudojamos kaip tradicinio ir modernaus interjero puošmena, valstybę reprezentuojantis suvenyras.
Vilniaus verbų paraišką rengė Vilniaus rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su ekspertais, istorikais, Čekoniškių kaimo verbų ir buities seklyčios, Vilniaus krašto verbų pynėjų asociacijos ir pavienėmis verbų rišėjomis. Savo žiniomis, įžvalgomis, mintimis verbų rišėjos ir kiti tradicijos puoselėtojai pasidalino 10 minučių trukmės filme. Tai sudėtinė paraiškos dalis, parengta lietuvių ir anglų kalbomis ir paskelbta Youtube: LT, EN.
UNESCO ekspertams teigiamai įvertinus paraiškas, o UNESCO Tarpvyriausybiniam nematerialaus kultūros paveldo komitetui priėmus palankų sprendimą, šių tradicijų įrašymo į Reprezentatyvųjį sąrašą bus tikimasi 2026 m. gruodžio mėnesį.
Belaukdami tarptautinio UNESCO pripažinimo, pirmiau patys įvertinkime nematerialaus kultūros paveldo reikšmę valstybei, visuomenei ir bendruomenėms, kurių stiprybę, skirtingų kartų, praeities, dabarties ir ateities ryšį palaiko gyvai perduodama tradicinė kultūra.
Irmanto Gelūno, Loretos Sungailienės ir Ritos Bruževičienės nuotraukos
