Sąvoka

Nematerialaus kultūros paveldas

„Nematerialus kultūros paveldas“ – praktikos, perteikimo ir raiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, artefaktai bei kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais asmenys pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Šį nematerialų kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, sąveiką su gamta ir savo istorija, ir jis joms teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį, tokiu būdu skatindamas pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus kūrybingumui. Šioje Konvencijoje aptariamas tik toks nematerialus kultūros paveldas, kuris yra suderinamas su esamais tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais, taip pat su bendruomenių, grupių ir asmenų savitarpio pagarbos ir darnaus vystymosi principais

Nematerialus kultūros paveldas inter alia reiškiasi šiose srityse:

1. žodinėse tradicijose ir raiškos formose, įskaitant kalbą kaip nematerialaus kultūros paveldo perteikimo priemonę;
2. atlikimo menuose;
3. socialinėse praktikose, apeigose ir šventiniuose renginiuose;
4. su gamta ir visata susijusiose žiniose ir praktikose;
5. tradiciniuose amatuose.

UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, I skyrius, 2 straipsnis

Nuotraukų galerija