Totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija
Čiakčiakas yra rytietiškas Kazanės totorių tradicinis vestuvių pyragas, dabar Lietuvoje dažniausiai kepamas žinias perėmusių ir puoselėjančių Visagino totorių moterų.
Totorių bendruomenė, išlaikiusi ilgametes savo tautos tradicijas, kultūrą ir papročius, į Visaginą atsikraustė 1996 m. ir savo išskirtinio vaišingumo simboliu pasirinko čiakčiaką, kurį dabar gamina ir kuriuo vaišina ne tik vestuvių, bet ir krikštynų, kitomis ypatingomis progomis ar per reprezentacinius renginius. Skanėstą taip pat kepa Trakų, Vilniaus bei Klaipėdos totorių bendrijos.
Pyrago gamyba yra šeimos tradicija, pirmiausia perduodama mamos dukrai. Kepimo procesas yra ilgas ir kruopštus, todėl paprastai jame dalyvauja kelios moterys. Jis turi ne tik praktinę, bet ir ritualinę prasmę – tuo metu reikia galvoti apie gražius dalykus, jei ruošiamasi vestuvėms, „įmaišytais“ linkėjimais užtikrinama poros darna, tinkamo lipnumo sirupu – tvirtai „sulipusi“ šeima. Svarbu tai daryti penktadienį – tądien pagal islamo tikėjimą daugiausia meldžiamasi, į pyragą su-dedama daug geros energijos, minčių, palinkėjimų. Svarbus skaičius du, reiškiantis porą ir vaisingumą, todėl kepami du pyragai jaunavedžiams. Į vestuves atvykę svečiai pasitinkami pyragu, juo vaišinamasi su arbata po pagrindinio patiekalo, o vakare pjaunamas pagrindinis čiakčiakas.
Pyragui iškepti užtenka kelių paprastų produktų: miltų, kelių kiaušinių, taukų arba aliejaus, šiek tiek medaus – kad visi, net vargingiausieji, didžiausių švenčių proga galėtų pasigaminti šio skanumyno. Skrudintos mažos tešlos juostelės apipilamos cukraus bei medaus sirupu ir formuojamas apvalus kalniukas – kuo aukštesnis, tuo geriau – saulės ir gražaus gyvenimo simbolis.
Dabar gaminti čiakčiaką mokomasi ne tik šeimose ir bendruomenėje, bet ir Visagino kultūros centre veikiančiame totorių būrelyje „Gimtoji mokykla“ praktinių užsiėmimų metu.
Teikėjai – Visagino kultūros centras, Visagino totorių bendrija, 2019 m.
Saugotojas – Visagino totorių bendrija
Sertifikato Nr. NKPVS-31