Lietuvos totorių gastronominė tradicija
Lietuvos totorių gastronominės kultūros pagrindai susiformavo XIII–XVI a. Tradicija siejama tiek su Aukso orda, tiek su Krymo chanatu, tiek su totorių persikėlimu į dabartinę Lietuvos teritoriją XIV a. ir XV a. sandūroje. Iš šių kultūrinių mainų gimė unikalus derinys – Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos stepių klajoklių virtuvė, kuriai įtaką darė tiurkų tautų, Antikos, Bizantijos ir Osmanų bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gastronominės tradicijos.
Lietuvos totorių gastronomija išsisikiria maisto ruošimu kazane ant atviros ugnies lauke, vytintais mėsos gaminiais, islamo maisto kultūros taisyklių taikymu, šiaurinių Juodosios jūros pakrančių gamtiniam regionui būdingais ingredientais. Būdingi patiekalai yra vytinta jautiena, kundumai (koldūnai), šimtalapis, lokšina (totoriška sriuba su kukuliais), šurpa (daržovių sriuba su aviena ar jautiena), ešpešmakai (trikampiai pyragėliai su mėsa), chalva, džaima (apeiginis paplotėlis), peremiačiai (apvalūs pyragėliai su kapota mėsa), arbūznikas (šimtalapis su moliūgų ir mėsos įdaru), čeburekai, beliušai (beliašai), štukamensas (laidotuvių pietų valgis, didelis troškintos jautienos ar avienos gabalas su saldžiu pupelių padažu), syta – saldus medaus gėrimas. Su totorių gastronomine tradicija siejamas kai kurių valgomų augalų – ajerų, agurkų, moliūgų ir svogūnų – paplitimas Lietuvos teritorijoje.
Ši kulinarinio paveldo tradicija totoriams yra ypač svarbi pirmiausia dėl to, jog maisto gaminimas suartina įvairaus amžiaus bendruomenės narius, ji yra perduodama iš kartos į kartą šeimos rate, edukacinių veiklų metu, dalyvaujant įvairiuose renginiuose, parodose. Šeimose akylai saugoma senoji receptūra, laikomasi gaminimo būdų ypatumų, tradiciškai paisoma išpažįstamos religijos – islamo – reikalavimų. Totorių bendruomenės įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Trakuose, Švenčionyse, Visagine, Nemėžyje, Keturiasdešimties totorių kaime (Vilniaus r.), Raižiuose (Alytaus r.), Subartonyse (Varėnos r.).
Teikėjas ir saugotojas – asociacija „Totoriškas skonis“, 2020 m.
Sertifikato Nr. NKPVS-34