Meniu

Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba

Sąvadas / Vertybės / Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba

„Vėtrungės prie Nidos žvejo etnografinės sodybos.Gintauto Beržinsko nuotrauka, 2019 m.

Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Kuršių marių vėtrungės yra unikalios puošybos Kuršių marių žvejų kūrybos reiškinys, turintis ne tik vėjo kryptį nurodančią, estetinę, bet ir, svarbiausia, identifikacinę paskirtį. Marių burvaltes – kurėnus – ženklinti vėtrungėmis pradėta 1844 m. Jas įvedė Prūsijos karalystės žvejybos inspekcija žvejybai kontroliuoti: kad žvejai nepažeidinėtų paskirtų plotų ribų ir kad būtų lengviau kovoti su brakonieriavimu.

Vėtrungių pradininku laikomas vyriausiasis Kuršių marių karališkasis žvejybos inspektorius (fišmeisteris) Ernstas Wilhelmas Beerbohmas (1786–1865), gyvenęs Muižės dvare netoli Ventės rago. Vėtrungių pirmtakės buvo skardinės ar medinės plokštės su kaimui priskirtu geometriniu ženklu, nudažytu kontrastingomis spalvomis: Kuršių nerijos kaimų ženklai – juoda ir balta, rytinio kranto – raudona ir balta, pietinio – geltona ir mėlyna. Vėtrungės gale dar tvirtinta raudonos ir baltos spalvos vėliavėlė. Apie 1890 m. žvejai šias lenteles ėmė puošti: priešvėjinę ir viršutinę dalį papildė įmantriais mediniais kiaurapjoviais raižiniais, puošyboje derinti artimos aplinkos motyvai, alegoriniai religiniai, meilės bei vilties simboliai: švyturys, žvejų namai, laivai, žmonių ir gyvūnų figūros, bažnyčia, kryžius, širdis, inkaras, tekanti saulė.

Vėtrungės buvo pastovių matmenų: ilgis – 114–116 cm, neskaitant vėliavėlės, aukštis – 40–45 cm, rėmo kartelės gamintos iš ąžuolo arba uosio, kiauraraščiai pjaustiniai – iš gluosnio ar alksnio. Po Pirmojo pasaulinio karo skiriamoji laivų ženklų paskirtis sumažėjo, tačiau atsirado komercinė paskata kurti ir pjaustyti vėtrunges – jas mielai įsigydavo turistai.

Vėtrunges pamario bendruomenės priima kaip savęs identifikavimo ženklą, dažnai jas vadina vizitine kortele ar mediniu pasu. Vėtrungių gamybos amatas šiuo metu plėtojamas visame pamario krašte šviečiamaisiais ir turizmo tikslais, jos – patrauklus, įsimintinas kraštą reprezentuojantis ženklas bei suvenyras. Praeitį ir šiandienos pamariečiams svarbius simbolius įprasminančios vėtrungės dažnai puošia vietinių gyventojų namus. Šiaurinės Kuršių nerijos dalies kaimų vėtrungių ženklus įamžino Neringos herbas.

Nuotraukoje: Vėtrungės prie Nidos žvejo etnografinės sodybos. Gintauto Beržinsko nuotrauka, 2019 m.

Teikėjas – Neringos savivaldybės administracija, 2019
Saugotojai – aplink Kuršių marias gyvenančios vėtrungių meistrų šeimos, bendruomenės, kultūros, švietimo, verslo įstaigos

Dalintis