Meniu

Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje

Sąvadas / Vertybės / Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje

„Velykų būgnas. Gintaro Lukoševičiaus nuotrauka, 2020 m.

Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Nuo XIX a. su pertrūkiais įvairiose Aukštaitijos regiono parapijose – Pašvitinyje, Vadokliuose, Raguvoje, Rokiškyje ir kitur – Velykų rytą būgno (kartais – dviejų) garsai žadina vietos žmones, simboliškai – ir pavasario gamtą, žemę, pasveikina saulę, bei iškilmingai kviečia į mišias.

Būgnas ankstų rytą išnešamas į šventorių. Likus maždaug valandai iki mišių ir per procesiją aplink bažnyčią, jį paeiliui muša du ar trys parapijiečiai kuokelės formos mušikliais tam tikru ritmu, iš pradžių atskirais, tankėjančiais, o pabaigoje – iki kelių sububinimų lėtėjančiais dūžiais. Būgnas vėliau išardomas ir grąžinamas į klėtį, varpinę ar sandėlį iki kitų Velykų. Katilo formos būgnai (timpanai) prie bažnyčių atsirado po karų kaip jų laimikis ar iš cirko; jų dalys keistos, metalinės – naujai gamintos vietinių kalvių. Korpusą sudaro žalvario ar vario skardos, prie lanko pritvirtinta šuns ar ožio oda, ant būgno spaudžiama dar vienu lanku – šį veržiant tempiama tol, kol gaunamas reikiamas būgno gaudesys. Panevėžio rajono Vadoklių bendruomenės žmonės sako, kad būgnas turi ūžti – girdėtis ir gretimuose kaimuose, ritmas turi būti greitas ir tikslus, nepertraukiamas. Daugiau kaip tris dešimtmečius būgną mušantys dabartiniai Velykų šaukliai pasiryžę tęsti tradiciją, kol pajėgsią, savo patirtį jie noriai perduoda jaunesniems – čia pat bubindami paaiškina, leidžia išbandyti.

Būgnų mušimo tradicija per Velykas buvo paplitusi ir kai kuriose Žemaitijos, Suvalkijos regionų parapijose. Nenutrūkusį paprotį išsaugojusi Vadoklių miestelio bendruomenė supranta tradicijos istorinę, kultūrinę ir bendruomenės telkimo vertę – be būgno gaudesio čia Velykos neįsivaizduojamos.

Nuotraukoje: Velykų būgnas. Gintaro Lukoševičiaus nuotrauka, 2020 m.

Teikėjas – Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centras, Panevėžio kraštotyros muziejus, 2019
Saugotojai – Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centras

Dalintis