Meniu

LIETUVOS TOTORIŲ GASTRONOMINĖ TRADICIJA

Sąvadas / Vertybės / Lietuvos totorių gastronominė tradicija

Maisto ruošimas. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado nuotrauka

LIETUVOS TOTORIŲ GASTRONOMINĖ TRADICIJA

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Lietuvos totorių gastronominės kultūros pagrindai susiformavo XIII–XVI a. Tradicija siejama tiek su Aukso Ordos valstybe, tiek su Krymo chanatu, tiek su totorių persikėlimu į dabartinę Lietuvos teritoriją XIV ir XV a. sandūroje. Iš šių kultūrinių mainų gimė unikalus derinys – Vidurio Rytų ir Centrinės Azijos stepių klajoklių virtuvė, kuriai įtaką darė tiurkų tautų, antikinė ir bizantinė, Osmanų imperijos ir LDK gastronominės tradicijos.

Išskirtiniai Lietuvos totorių gastronomijos elementai yra maisto ruošimas kazane ant atviros ugnies lauke, vytinti mėsos gaminiai, islamo maisto kultūros taisyklių taikymas, šiaurinių Juodosios jūros pakrančių gamtiniam regionui būdingi ingredientai – naudojamas kapotos mėsos faršas. Būdingi patiekalai yra vytinta jautiena, kundumai (koldūnai), šimtalapis, lokšina (totoriška sriuba su kukuliais), šurpa (daržovių sriuba su aviena ar jautiena), kibinai, ešpešmakai (trikampiai pyragėliai su mėsa), chalva, džaima (apeiginis paplotėlis), peremiačiai (apvalūs pyragėliai su kapota mėsa), arbūznikas (šimtalapis su moliūgų ir mėsos įdaru), čeburekai, beliušai (beliašai), štukamensas (laidotuvių pietų valgis, didelis troškintos jautienos ar avienos gabalas su saldžiu ar pupelių padažu), saldus medaus gėrimas – syta. Su totorių gastronomine tradicija siejamas kai kurių valgomų augalų – ajerų, agurkų, moliūgų ir svogūnų – paplitimas Lietuvos teritorijoje.

Ši kulinarinio paveldo tradicija totoriams yra ypač svarbi pirmiausia dėl to, jog maisto gaminimas suartina įvairaus amžiaus bendruomenės narius, ji yra perduodama iš kartos į kartą šeimos rate, edukacinių užsiėmimų metu, dalyvaujant įvairiuose renginiuose, parodose. Šeimose akylai saugoma senoji receptūra, laikomasi gaminimo būdų ypatumų, tradiciškai paisoma išpažįstamos religijos, islamo, reikalavimų. Totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Nemėžyje, Keturiasdešimtyje totorių kaime (Vilniaus r.), Raižiuose (Alytaus r.), Trakuose, Subartonyse (Varėnos r.) ir Švenčionyse.

Nuotraukoje: Maisto ruošimas.

Teikėjas – Asociacija „Totoriškas skonis“, 2020

Dalintis