Meniu

Šiaudinių sodų tradicija

Sąvadas / Vertybės / Šiaudinių sodų tradicija

Marijos Liugienės sodas. Artūro Moisiejenkos nuotrauka, 2015 m.

Šiaudinių sodų tradicija

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Šiaudų sodai yra viena lietuvių paprotinės liaudies dailės rūšių. Tai tūriniai griežtos geometrinės formos dirbiniai, turintys estetinę ir sakralinę paskirtį. Vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusios sudėtingesnės struktūros, taip pat sutinkamos žvaigždės, skritulio formos. Labiausiai paplitusį sodų pavidalą sudaro oktaedras – dvigubos vieno keturkampio perimetro piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į viršų ir apačią. Puošiami jie tradiciniais gyvybę, vaisingumą, turtingumą simbolizuojančiais elementais. Sodai yra svarbi senąją pasaulėžiūrą atspindinti lietuvių ir baltų kultūros paveldo dalis, todėl jie prilygintini universaliam Pasaulio medžio – darnios visatos – simboliui: vertikalioje ašyje jis atspindi dangaus–žemės–požemio, praeities–dabarties–ateities modelį, o horizontalėje – keturias pasaulio šalis.

Sodai, vadinti liktoriumi, voru, dangumi, rojumi, buvo rišami visoje Lietuvoje (ilgiausiai Aukštaitijoje), kabinti virš kūdikio lopšio, vestuvinio stalo, jais puošti namai ruošiantis Kūčioms ir Velykoms, tikintis, kad namuose ir santykiuose su pasauliu, savimi vyrautų darna.

Šie dirbiniai skirtingais būdais taip pat rišami Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Šiuo metu sodas paprastai naudojamas kaip dekoratyvinis interjero elementas, kabinamas įvairiose namų vietose. Dalis žmonių tebesieja jį su šeimos, kalendorinėmis šventėmis. Nemažai jaunavedžių užsako vestuvinius sodus arba išnuomotais puošia vestuvių puotos patalpą, kai kurie įsigyja sodą ir vestuvių jubiliejui arba krikštynoms.

Šiandien vis daugiau randasi ir sodų rišėjų – tradiciją praktikuoja tiek iš tėvų išmokę, tiek edukacinius mokymus lankę žmonės. Svarbu tai, jog meistrai laikosi nuostatos rišti arba, kaip jie sako, auginti sodą mąstydami apie tik teigiamus dalykus ir jų linkėdami. Taip kuriamas bendruomeniškumo, pasitikėjimo jausmas.

Nuotraukoje: Marijos Liugienės sodas
Artūro Moisiejenkos nuotrauka, 2015 m.

Vaizdo pristatymas

Teikėjas – Vilniaus etninės kultūros centras, 2017

Dalintis