Meniu

Rasos šventė Kernavėje

Sąvadas / Vertybės / Rasos šventė Kernavėje

„Rasos šventės laužas

Rasos šventė Kernavėje

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Vidurvasario šventės tradicija, lietuviškosios Rasos (Kupolės, įvedus krikščionybę – Joninės) išsiskiria papročių, tikėjimų, apeiginių veiksmų gausa. Jie įprasmina aukščiausią saulės pakilimą, ilgiausią dieną, didžiausią augmenijos ir gyvybinių galių suklestėjimą, gamtos ir žmonių darną.

Kernavės archeologiniame rezervate kasmet rengiama Rasos šventė atspindi svarbiausią šio laikotarpio prasmę. Ji pasižymi ir kita išskirtine istorine reikšme: 1967 m. čia pirmą kartą surengtos Rasos pagal archajiškus baltų genčių papročius, atkurtus remiantis rašytiniais šaltiniais (jų esama jau iš XIV a.), tautosakos bei etnografijos duomenimis, moksliniais tyrimais. Iš šios Romuvos judėjimo inicijuotos veiklos augo Lietuvos folkloro sąjūdis, drauge su kitomis rezistencinių judėjimų ugdomomis tautinės tapatybės, patriotizmo nuostatomis prisidėjęs prie šalies nepriklausomybės atkūrimo. Rasos šventimas išjudino tautos gyvybines galias, senąsias tradicijas, išmintį, tikėjimą prikėlė naujam gyvenimui.

Šventė vyksta pagal nuo pradžių nusistovėjusią tvarką. Ant piliakalnių iškeliamos stebulės su deglais ir vainikais, sukraunamas aukuras, laužas, pastatomi vartai. Šventės dalyviai (jų būna per dešimt tūkstančių!) renka vaistinius augalus ir žolynus, pina vainikus, prie aukuro apeiginiu būdu uždegama ugnis, pagerbiamos protėvių vėlės ir dievybės, palydima ir pasitinkama saulė, dainuojama ir šokama prie laužo, vidurnaktį Nerimi plukdomi vainikai, saulei patekėjus, prausiamasi rasa. Šventės apeigose dėmesys skiriamas saulei, ugniai, vandeniui, augmenijai, kurie tuo metu įgyja didžiausias galias ir tai perduoda žmogui. Susirinkusieji čia jaučiasi tikrais šventės dalyviais, kūrėjais, drauge dainuodami, giedodami sutartines, šokdami, atlikdami apeiginius veiksmus.

Išskirtinį šventės matmenį sudaro erdvė, kurioje jį vyksta. Kernavė išsiskiria valstybei ir tautai reikšminga istorine praeitimi, legendų gausa, nuostabia gamta ir ypač išraiškingais, didingais piliakalniais.

Rasos šventė yra didžiausia vasaros šventė Širvintų krašte ir svarbiausia Kernavės bendruomenei. Tądien iš visų kraštų pas gimines, draugus skuba artimieji, trokšdami būti šventėje – darnioje ir tvarioje gamtinės, kraštovaizdžio, kultūrinės, istorinės erdvės, krašto tapatybę stiprinančių gyvųjų Kernavės kultūros tradicijų visumoje.

Nuotraukoje: Rasos šventės laužas

Teikėjas – Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, 2019
Saugotojai – Širvintų rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, asociacija „Medgrinda“, Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus

Dalintis