Meniu

Polka Lietuvoje

Sąvadas / Vertybės / Polka Lietuvoje

Mažųjų polka. Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo nuotrauka, 2008 m.

Polka Lietuvoje

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Polka yra improvizacinio pobūdžio vienažingsnis porinis šokis, dažniausiai atliekamas trepsint ir sukantis pagal 2/4 metro gyvo tempo muziką. Į Lietuvą atkeliavusi XIX a. viduryje, ji greitai prigijo, paplito ir šeimos, darbo, kalendorinių švenčių apeigose, vakaronėse pakeitė senesnės kilmės šokius bei perėmė jų paskirtį.

Lietuvių polka, kurios formų ir variantų priskaičiuojama apie 50, vertintina ir tirtina kaip Europoje paplitusios polkos formų ir variantų antologija. Tai – ir vienkojė polka, polka su pritūpimais, ištrepsėjimais, įmantriais kojų paraitymais, sukiniais „ant vietos“, ir ratelinė polka, kai polkos žingsnis susipina su ratelių figūromis, bei bene populiariausia iš jų – polka su ragučiais ir daugelis kitų atmainų.

Lietuvoje taip pat gausu kitų porinių bei daugiafigūrių (kadrilinių) šokių, ratelių, kurių būtina sudėtinė dalis yra polka, pateikėjų vadinama „drabnuke“, „kratytine“ ar „tryptinuke“.

Polka sutelkė lietuvių tradicinio šokimo būdo ypatybes, tačiau sukūrė ir savitą tam tikrų jos atlikėjų įgūdžių reikalaujantį stilių. Jai būdinga laisva, improvizuota figūrų kaita, priklausanti ne tiek nuo muzikinės formos, struktūros, kiek nuo šokiui vadovaujančio vyro. Gražiai šokti polką – vadinasi, gebėti meistriškai puošti šokio audinį savitais žingsniais, sukiniais, vedžiojimu, rankos kėlimu ar kratymu, išraiškos priemones naudoti atlikėjo būdui, išskirtinumui atskleisti.

Polkos gyvybingumas neišblėso iki šių dienų, jos patrauklumas netgi didėja drauge su pastebimai augančiu tradicinių šokių poreikiu – buriasi šio pomėgio žmonių klubai, vyksta vakaronės, pratybos. Specialistai, mokovai, folkloro kolektyvų vadovai ir dalyviai rūpinasi šokio fiksavimu ir sklaida, organizuoja mokymus, vakarones, konkursus mokyklose, polkos varžytuves Vilniuje, Kaune, Varėnoje, Šakiuose ir kitose vietovėse, rengiamos šalies mokinių folklorinių šokių varžytuvės „Patrepsynė“ Šiauliuose, kur tradicinei polkai skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvos folkloro bendruomenė noriai praktikuoja polkos tradicijas, nes jos suburia kelių kartų bendruomenes, padeda stiprinti tautinį tapatumą, įveikti šių laikų socialines žmonių susvetimėjimo, bendravimo problemas, skatina patirti džiaugsmą ir malonumą šokant poroje ir visiems kartu.

Nuotraukoje: Mažųjų polka
Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo nuotrauka, 2008 m.

Teikėjas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2017

Dalintis