Meniu

PINTINIŲ JUOSTŲ PYNIMO TRADICIJA

Sąvadas / Vertybės / Pintinių juostų pynimo tradicija

Pintinės juostos. G.Kartanas.

PINTINIŲ JUOSTŲ PYNIMO TRADICIJA

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Juostos, gausiausiai išlikusi senųjų audinių grupė, puošia lietuvių tautinius kostiumus, dažnai – ir kitus šventinius ar kasdieninius rūbus, teikiamos dovanų, naudojamos vestuvių apeigose. Išskirtinės, senos kilmės pintinės juostos, būdingos tik Aukštaitijai, jau yra tapusios šio regiono reprezentaciniu ženklu.

Seniausi muziejuose esančių pintinių juostų iš vilnonių siūlų pavyzdžiai siekia XIX a. pabaigą, tačiau manoma, kad nesudėtingos jų gamybos technikos šaknys – dar prieš mūsų erą gyvavusiose Pamarių ir Narvos kultūrose.

Nors juostos pirmiausia skirtos sujuosti bei puošti drabužius ir aksesuarus – sijonus, prijuostes, pasijonius, kojines, marškinius, apavą, jomis rišami ir lauknešiai, krepšiai ar net vystyklai. Per vestuves aukštaitė nuotaka apdovanodavo juostomis vyro giminę ir, reikšdama pagarbą, aprišdavo jomis tam tikrus sodybos statinius – vartus, šulinį, dėdavo svarbiose namų vietose ir kt.

Aukštaitės juostas tebepina pirštais iš vilnonių siūlų (metmenų), kurių spalvos atitinka kitus vilnonius kostiumo audinius: žalios ir raudonos derinį papildo ir geltoni, tamsiai violetiniai ar juodi tonai. Pagal techniką, juostos skirstomos į dvynyčio (eglinis arba rombinis), milinio eglinio ar milinio kryžminio pynimo.

Nykstant tradicinei kaimo kultūrai, juostų pinta ir dėvėta vis mažiau, XX a. pr. jos naudotos beveik tik buityje. Tačiau su tautinio kostiumo atgimimu amžiaus pabaigoje jos vėl grįžo į madą. Dabar, nors ir ne kiekvienoje šeimoje, pynimo tradicija perduodama iš kartos į kartą, dažniausiai moterų, tačiau į veiklą įsitraukia ir vyrai. Didelį būrį pynėjų meistrų jungia Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrija, prie išsaugojimo tyrimais, fiksavimu prisideda muziejininkai, etnologai, tekstilininkai, tautodailininkai.

Nuotraukoje: Juostos pynimas.

Teikėjai – Panevėžio kraštotyros muziejus ir Asociacija „Aukštaičių kultūros draugija“, 2020.

Dalintis