Meniu

Naujienos

Sąvadas / Naujienos

paraiška

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė nauja kategorija

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2022

Nuo 2022 m. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade – nauja kategorija. Iki spalio 14 d. Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Sąvado tvarkytojas, kviečia asmenis, bendruomenes, nevyriausybines organizacijas ir institucijas teikti ne tik vertybių, bet ir nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklų (gerųjų praktikų) paraiškas.

Į šį naują sąrašą kasmet bus įrašoma veikla ar veiklų visuma, kuria (-iomis) siekiama išsaugoti, tęsti ir aktualizuoti vieną ar kelias nematerialaus kultūros paveldo tradicijas, raiškos sritis, užtikrinti jų gyvybingumą, aktualios tos praktikos, kuriose tiesiogiai dalyvauja susijusi bendruomenė. Galimas veiklų pobūdis – dokumentavimas, moksliniai tyrimai, apsauga, skatinimas, perdavimas, formalus ir neformalus švietimas, mokymai, publikavimas, renginių organizavimas, viešinimas ar gaivinimas. Tęstinumo požiūriu veikla (-os) gali būti tęstinė (-ės), pavyzdžiui, nuolatinė planuota veikla, ilgalaikė programa, arba baigtinė – projektas, iniciatyva ir pan.

Teikėjus prašome susipažinti su nauja Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklų paraiška (gerųjų praktikų) paraiškas paraiškos forma ir paraiškos vertinimo kriterijai. Taip pat prašytume atkreipti dėmesį į tris atnaujintus Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado paraiškos punktus: Nr. 2, priedus Nr. 10 ir 11, taip pat Sąvado tvarkytojo pastabas.

Tokį sąrašą, Gerosios nematerialaus kultūros paveldo apsaugos patirties (veiklų) registrą, greta Reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo ir Nematerialaus kultūros paveldo, kuriam reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašo, UNESCO tarptautiniu lygmeniu sudaro jau nuo 2009 m., šalys narės taip pat skatinamos tai daryti nacionaliniu lygmeniu. Kviečiame susipažinti su UNESCO sąrašais.

2022-08-17

LIVIND projekto dalyviai

Iš LIVIND projekto dalyvių susitikimo Helsinkyje

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2022

Birželio 6–7 d. centro nematerialaus kultūros paveldo specialistės dalyvavo Šiaurės šalių projekto „LIVIND – kūrybinis ir gyvasis paveldas Šiaurės regione“ partnerių, tarp kurių yra ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras bei Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, susitikime.

Dvi dienas projekto partneriai iš Suomijos, Švedijos, Farerų Salų, Islandijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, Samių tarybos dalinosi gerosiomis darbo nematerialaus kultūros paveldo ir tvarumo srityse patirtimis, dalyvavo kūrybinėse ir projekto veiklų planavimo dirbtuvėse.

Mūsų kolegės pristatė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, šaunius tradicijų puoselėtojų veiklų pavyzdžius ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro veiklas, susijusias su UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimu Lietuvoje, pristatytos pilotinio projekto, skirto paveldo ir tvarumo sąveikai, tradicijų saugotojų ir kitų suinteresuotų šalių gerovės didinimui, Lietuvoje planas ir veiklos!

Užmegzti dalykiniai ryšiai su projekto partneriais, kurie, tikimės, išaugs į įdomius ir prasmingus ateities projektus!

Projektą inicijavo ir finansuoja Švedijos paveldo agentūra, kviečiame sekti LIVIND naujienas jo „Facebook“ paskyroje>.

2022-05-04

2021 m. vertybių pristatymo akimirkos

2021 m. vertybių pristatymo akimirkos

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė gyvos ir aktualios tradicijos

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2022

Ketvirtadienio vakarą iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje pristatyti devyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai ir įteikti sertifikatai jų saugotojams. Iš kartos į kartą perduodamų tradicijų sąrašą šiemet papildė ir sostinės studentijos šventė.

Šventiniame renginyje kultūros puoselėtojus sveikino ir sertifikatus teikė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė ir komisijos nariai.

„Šiemet Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė net devynios tradicijos, susiformavusios skirtingu laiku ir skirtingose Lietuvos vietose: nuo Palangos vakaruose iki Ignalinos rytuose, nuo Biržų šiaurėje iki Dzūkijos pietuose. O viena iš jų, kas tikrai išskirtina, gimė Vilniuje jau naujaisiais laikais. Visos jos yra mūsų per amžius sukauptas turtas, kurį turime bendromis pastangomis saugoti ir perduoti ateities kartoms. Jos įkūnija tai, ką vadiname kultūrine atmintimi ir gyvąja tradicija. Sveikinu visus nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojus šio gražaus pavasarinio, jau tradiciniu tapusio, mūsų istorinėms ir kultūrinėms tradicijoms skirto renginio proga“, – sakė kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Sveikindamas susirinkusius svečius, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa pabrėžė, kad šiandien, karo kontekste, ypač svarbu išsaugoti savo tradicijas, vertybes.

Tradicijos, kurias išsaugojome ir branginame kaip savo tapatybės dalį, kasmet teikiamos nacionaliniam Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadui. Šiuo įrašymu sąvadą papildė Palangos Jurginės, lietuviškas ritinis, dzūkų smuikavimo tradicija, FiDi – Fiziko diena, muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje, kapinių šventė Kisiniuose, akmentašystės tradicija Kelmėje ir naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte.

Savo prisistatymą procesija ir dainomis pradėję Palangos kultūros ir jaunimo centro bei folkloro ansamblio „Mėguva“ žmonės dalinosi ką tik nuskambėjusių Jurginių įspūdžiais. Tai yra pavasario ir žalumos šventė, kasmet suburianti palangiškius ir į miestą sukviečianti folkloro ansamblius iš visos Lietuvos.

Seną lietuvių komandinio sporto žaidimą, vadinamą ritiniu arba ripka, pristatė Lietuvos ritinio sporto federacijos ir ritinio klubų atstovai. Žaidimo pavadinimas kilęs iš žodžio „ripka“, reiškiančio apskritą medžio skritę, kurią dviejų komandų žaidėjai meta arba ridena ranka į vartus, o stabdo medinėmis lazdomis – ritmušomis.

Smuika, skripka žinoma kaip vienas svarbiausių dzūkų šeimos, kalendorinių švenčių, jaunimo bendravimo papročių muzikos instrumentų. Dzūkų smuikavimo stilius – meistriškas, ekspresyvus: melodijos gausiai puošiamos, kūrinių tempas greitesnis nei kituose regionuose. Apie šią tradiciją pasakojo Lazdijų kultūros centro atstovės, o smagiai pagriežė smuikorius Romas Mazėtis su savo mokinėmis.

Įspūdingai iškilmėse pristatyta ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi. Fiziko diena kiekvieną pavasarį vyksta jau nuo 1969 m. Savaitę trunkančiuose pramoginiuose, edukaciniuose ir moksliniuose renginiuose dalyvauja ne tik studentai, alumnai, moksleiviai, bet ir miesto gyventojai. Apie šią sostinės studentijos tradiciją pasakojo VU Fizikos fakulteto dėstytojai, studentai, FiDi veteranai, Alumnio draugijos nariai.

Jau XVI a. lietuviškuose šaltiniuose minimi cimbolai – styginis mušamasis muzikos instrumentas – itin prigijo Ignalinos bei Švenčionių kraštuose. Tradicijos gyvybingumą paliudijo adutiškiečiai tėvas Stanislovas Rumbutis su dukra Daine Stanislava ir Ignalinos krašto muzikantas Kazimieras Blaževičius, o šio krašto tarme paūtarīja Ignalinos krašto ir Nalšios muziejų darbuotojos.

XIX a. į instrumentinius ansamblius įsilieję medine kūlele mušami būgneliai Rytų Aukštaitijoje iki šiol yra neatsiejama instrumentinių ansamblių ir kapelų dalis. Prie vertybės gyvavimo nemažai prisidėję etnomuzikologai Rima ir Raimondas Garsonai, muzikuodami kartu su Utenos meno mokyklos mokiniais, tik patvirtino Utenos kraštotyros muziejaus teiktos vertybės aktualumą ir tęstinumą.

Dovilų etninės kultūros centro etnologai Jonas Tilvikas ir Helmutas Lotužis pristatė kapinių šventę Kisiniuose. Šis Mažosios Lietuvos krašto etninis, konfesinis kultūros paveldo reiškinys siekia XIX a. Šventėje bendraujama, laikomos ekumeniškos pamaldos, prisimenami tais metais mirę žmonės, čia palaidoti krašto istorijai svarbūs asmenys.

Apie XX a. pradžioje Kelmėje įsišaknijusią, prigimtinėmis kultūros vertybėmis grįstą ir miesto veidą kuriančią akmentašystės tradiciją pasakojo Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas, kuriam kūrybingai pritarė centro folkloro ansamblių atstovai ir akmens skulptūrų meistrai iš Kelmės bei Šiaulių. Visoje Lietuvoje gaminamas salyklinis alus daugiausiai tradicinių bruožų iki šių dienų išlaikė Biržų ir Kupiškio krašte. Šią aludarių meistrystės amato paslaptis išsaugojusią ir su tikėjimais, švenčių papročiais susijusią tradiciją Sąvadui pristatė Kupiškio r. savivaldybės kultūros centro, folkloro klubo „Kupkėmis“, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ entuziastai, į Sąvado iškilmes atvykę kartu su savo karšto aludariais. Gausiam aukštaičių būriui vadovavo kupiškietė Alma Pustovaitienė ir biržietė Rima Binkienė.

Iškilmes vedė televizijos ir radijo laidų vedėja muzikologė Gerūta Griniūtė, koncertavo grupė „Žalvarinis“.

Renginio vaizdo įrašas Lietuvos nacionalinio kultūros centro „Facebook“ paskyroje.

2017 m. pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade jau yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, Baltijos šalių dainų ir šokių šventės bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbia kiekvienais metais.

2022-05-10

2021 m. vertybių pristatymas Rotušėje

2021 m. vertybių pristatymas Vilniaus Rotušėje

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2022

Jau penktus metus pagerbiami Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių puoselėtojai Vilniaus rotušėje vykstančioje iškilmingoje ceremonijoje. Iškilmes kviečiame stebėti tiesiogiai gegužės 5 d. Lietuvos nacionalinio kultūros centro „Facebook“ paskyroje: https://www.facebook.com/liaudieskulturoscentras 16 val.

Šventėje pristatomi devyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai: lietuviškas ritinis, Palangos Jurginės, akmentašystės tradicija Kelmėje, Kapinių šventė Kisiniuose, naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte, muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, dzūkų smuikavimo tradicija bei būgnijimas su kūlele Rytų Aukštaitijoje ir FiDi – Fiziko diena. Sertifikatus paraiškų teikėjams bei vertybių saugotojams teikia Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Sąvado komisijos nariai.

Nuo 2017 m. kuriamas ir plėtojamas nacionalinis Sąvadas yra reikšmingo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (jo valdytojos), Lietuvos nacionalinio kultūros centro (jo tvarkytojo), šalies kultūros, mokslo įstaigų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pastangų rezultatas – iš viso įrašytos jau 48 vertybės. Ir šalies institucijų, ir tradicijų saugotojų nuveikti darbai prisideda prie augančio nematerialaus kultūros paveldo suvokimo, skatina pagarbą kultūrų įvairovei, žmogaus kūrybingumui ir plečia akiratį.

Iškilmes veda Gerūta Griniūtė, koncertuoja grupė „Žalvarinis“.

2022-05-04

Seminaro vaizdinys

Seminaras „Tvarumas ir nematerialus kultūros paveldas“

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2022

Vakar centras kartu su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu surengė nuotolinį seminarą „Tvarumas ir nematerialus kultūros paveldas“. Jame įkvepiantį pranešimą „Gamtininko požiūris į tradiciją. Patirtys Musteikos pasaulyje“ skaitė gamtininkas, Baltijos aplinkos forumo direktorius, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys Žymantas Morkvėnas. Dalyviai po to diskutavo mažose grupėse tvarumo ir tradicijų sąsajų temomis. Viena svarbiausių sutartinių idėjų buvo tai, kad mūsų tradicinės žinios jau įkūnija visą tvarumo idėją, tereikia jas dažniau naudoti tiek aplinkosaugoje, tiek žmogaus ir gamtos ryšio kūrime, savo darbe ir gyvenime. Visas išsakytas mintis įamžino – žemėlapiavo – kraštotvarkos ekspertė, geografė, daktarė Giedrė Godienė. Dėkojame visiems dalyviams už išties prasmingą susitikimą!

2022-04-28

Palangos Jurginės, dzukų smuikavimas, ritinis Fidi, cimbolai, Kisinių kapinių šventė naminis alus, akmentašystė, kulelė

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade – net devynios naujai įrašytos tradicijos

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2022

Kaip įprasta, artėjant pavasariui – džiugų metą mūsų sukauptų žinių, iš kartos į kartą perduodamų įgūdžių ir tradicijų puoselėtojų bendruomenėms – skelbiami naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai. Jų šį kartą, jau penktąjį, net devyni.

Nuo šiol sąvade – ir lietuviškas ritinis, Kapinių šventė Kisiniuose, Palangos Jurginės, FiDi – Fiziko diena, akmentašystės tradicija Kelmėje, naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte, muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, dzūkų smuikavimo tradicija bei būgnijimas su kūlele Rytų Aukštaitijoje.

Ritinis yra senas lietuvių komandinio sporto žaidimas, dar vadinamas „Ripka“ pagal apskritą medžio skritę, kurią dviejų komandų žaidėjai meta arba ridena ranka į vartus, o stabdo medinėmis lazdomis – ritmušomis. Nuo 1961 m. kasmet vyksta šalies ritinio pirmenybės, pastaraisiais dešimtmečiais žaidžiama pagal Lietuvos ritinio sporto federacijos 2004 m. patvirtintas taisykles. Žaidimas atlieka svarbią socialinę funkciją – įvairaus amžiaus žaidėjai kartu treniruojasi ir dalyvauja sporto klubų veikloje, bendrauja, savo įgūdžius ir praktiką perduoda jaunimui.

Jurginės yra pavasario, žalumos, žemdirbių ir arkliaganių šventė, Palangoje tapusi kurorto kultūrinės tapatybės dalimi. Kasmet balandžio 23 d. į miestą iš visos Lietuvos susirenka folkloro ansambliai. Nuotaikingos dalyvių eitynės keliauja į Palangos Birutės parką, ant Birutės kalno skamba gražiausios pavasario dainos, vakare leidžiamasi prie jūros ir uždegami fakelai. 1990 m. šventę atkūrė ir nenuilstamai puoselėja Palangos kultūros ir jaunimo centro folkloro ansamblis „Mėguva“.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi – Fiziko Diena – kasmet pavasarį vyksta jau nuo 1969 m. Savaitę trunkančiuose pramoginiuose, edukaciniuose ir moksliniuose renginiuose dalyvauja ne tik studentai, alumnai, moksleiviai, bet ir miestelėnai. FiDi kasmet įgauna naujų raiškos bruožų, tačiau išlieka svarbiausi šeštadienio programos akcentai: naujų per metus sukonstruotų, fizikos dėsnius iliustruojančių įrenginių „Fizlendo“ atrakcionų parke demonstravimas, žymioji Dino Zauro eisena į Filologijos fakultetą, vakare – koncertas ir įvairios pramogos.

Kapinių šventė Kisiniuose, Klaipėdos r., yra XIX a. siekianti tradicija, skirta prisiminti tais metais mirusius žmones ir čia palaidotus krašto istorijai svarbius asmenis. Viena iš paskutinį birželio sekmadienį vykstančios šventės dalių – ekumeniškos pamaldos, po kurių dalyviai kviečiami į vaišes Lotužių šeimos sodyboje. Tai yra Mažosios Lietuvos krašto etninio, konfesinio ir kultūros paveldo tradicija, atspindinti žmonių pasaulėjautą, mirusiųjų minėjimo, bendrystės puoselėjimo papročius, skatinanti išsaugoti būdingą vietos architektūrą, kraštovaizdį, muzikinį ir gastronominį paveldą.

Sąvade pristatoma akmentašystės tradicija Kelmėje siejama su skulptūrų meistro Juozo Liaudansko (1904–1989), 1934 m. apsigyvenusio šiame mieste, kūrybine veikla ir jos reikšme šio amato, kartu ir liaudies meno žanro, plėtrai. Jo ir mokinių – Kelmės ir Šiaulių meistrų – skulptūros kūrė ir tebekuria miesto veidą. Kelmėje rengiamos kūrybinės stovyklos, mokymai skatina miestelėnus bandyti akmens tvirtumą: jį formuoti, pritaikyti miesto erdvėms, namams gražinti, netgi tapti meistru. Kūrėjai laikosi pagarbaus, prigimtinės kultūros vertybėmis grįsto požiūrio į akmenį, užimantį ypatingą vietą žemaičių pasaulėvokoje.

Visoje Lietuvoje gaminamas salyklinis alus, remiantis rašytiniais šaltiniais ir aludarių praktika, ypatingą vietą užima ir daugiausiai tradicinių bruožų iki šių dienų išlaikė Biržų ir Kupiškio krašte. Jis yra svarbi gyvensenos dalis, susijusi ne tik su aludario meistryste, amato paslaptimis, tikėjimais, švenčių ir vaišių papročiais, bet ir su dainomis, pasakojimais, žaidimais. Pivoriai patys daigina salyklą, augina bei šutina apynius, gamybos indai, įrankiai – atitinkantys senuosius. Gamyba šiuose kraštuose skiriasi tik rauginimo būdu: biržiečiai alų raugina šiltai (iki 2 parų) ir šaltai (3–5 dienas), kupiškėnai – tik šaltai.

Jau XVI a. lietuviškuose šaltiniuose minimi cimbolai – styginis mušamasis muzikos instrumentas – itin prigijo Ignalinos bei Švenčionių kraštuose. Čia buvo ir tebėra talentingų muzikantų, kurių kiekvienas turi savitą atlikimo stilių. Cimbolus galima išgirsti viešuose renginiuose – tradicinės kultūros konkursuose, folkloro koncertuose, vakaronėse. Nuo 2007 m. Palūšėje kasmet vyksta tradicinio muzikavimo cimbolais kursai, kuriuose siekiama atskleisti skambinimo savitumą, grojimo kapelose ir pavieniui techniką – tai, dėl ko vertinama ši tradicija.

Dzūkų smuikavimo – strykinio griežimo – tradicija pasižymi archajiškais bruožais ir apima platų kontekstą: ne tik muzikavimą, bet ir instrumentų gamybą, muzikantų savitarpio ryšį, kultūrinę tapatybę. Dažniausiai griežiama solo, muzikantų stilius – meistriškas, ekspresyvus: melodijos gausiai puošiamos, kūrinių tempai greitesni nei kituose regionuose, muzikai būdinga dermių įvairovė. XXI a. pradžioje dzūkų kultūros puoselėtojai aktyviai ėmė rūpintis jos išsaugojimu ir perdavimu, rengiami tradicinio smuikavimo kursai, mokymai ir net konkursai.

XIX a. įsilieję į instrumentinius ansamblius, būgneliai Rytų Aukštaitijoje iki šiol yra neatsiejama instrumentinių ansamblių ir kapelų dalis – juo mušama greta smuiko, cimbolų ar armonikos, ypač Peterburgo. Tokio muzikavimo pavyzdžių galima išgirsti Utenos, Zarasų, Molėtų, Rokiškio, Ukmergės, Anykščių, Švenčionių, Ignalinos rajonų tradicinių muzikantų suėjimuose. Būgnijimo su kūlele mokomasi kasmečiuose kursuose, seminaruose, mokymuose, tradicija populiarinama koncertuose, festivaliuose, konkursuose. Aukštaitiškas būgnelio rėmas yra aptrauktas oda, dažnai pritaisomi ir žvangučiai, mušamas plaštakos dydžio medine kūlele.

Šiuo metu 2017 m. pradėtame rengti Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade yra 48 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis. Tarp jų – ir trys įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.

Sąvado valdytojas yra LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso gali prisidėti visi, todėl kasmet pavasarį kviečiama teikti vertybių pasiūlymus, konsultuotis, o rudenį – paraiškas.

2022-03-02

7 naujos vertybės 2020

Dar septyniais reiškiniais pasipildė Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2021

Jau ketvirtą viduržiemį, kai metas atsipūsti nuo žemiškų rūpesčių, skinami mūsų savasčiai svarbūs vaisiai – štai dar septyni reiškiniai įrašyti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, kuriame – mūsų per amžius sukauptos žinios, įgūdžiai, susiformavusios tradicijos, iš kartos į kartą perduodama patirtis.

Nuo šiol sąvade – ir lietuvininkų dainavimo, šilinių dzūkų grybavimo tradicijos, pintinių juostų pynimas, poledinė bumbinamoji stintų žvejyba, poledinė stintelių žvejyba sukant bobas Lūšių ežere, Lietuvos totorių gastronomija, Žolinės atlaidų šventimas Krekenavoje.

Senojoje tradicinėje kaimo bendruomenėje per Žolinę buvo švenčiama augmenijos branda ir dėkojama už derlių, ūkininkai ruošdavo vaišes, lankydavo vieni kitus. Įsigalėjus krikščionybei, Žolinė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Šventės sakralumą, svarbą ir ilgametės tradicijos tęstinumą Aukštaitijos regione atspindi Didieji Krekenavos Žolinės atlaidai, žinomi nuo XV a. pab. Krekenaviškiams Žolinės yra atsinaujinimo šventė, proga sukviesti gimines ir draugus, surengti kermošių, ragauti vasaros pabaigai būdingų vaišių. Žolynų puokščių ruošimas, vainikų, bromų pynimas – senas vietos paprotys, kurį atgaivino ir tęsia parapijos bendruomenė. Tikima, kad per pamaldas pašventintos puokštelės, kruopščiai surištos iš skirtingas simbolines reikšmes turinčių augalų, atlieka apsauginę funkciją – jos, laikomos garbingoje namų vietoje, atbaido nelaimes, o prieš Velykas su verba yra pagarbiai sudeginamos.

Lietuvos totorių gastronominės kultūros pagrindai susiformavo XIII–XVI a. Tradicija siejama tiek su Aukso Ordos valstybe, tiek su Krymo chanatu, tiek su totorių persikėlimu į dabartinę Lietuvos teritoriją XIV ir XV a. sandūroje. Išskirtiniai Lietuvos totorių gastronomijos elementai yra maisto ruošimas kazane ant atviros ugnies lauke, vytinti mėsos gaminiai, islamo maisto kultūros taisyklių taikymas, šiaurinių Juodosios jūros pakrančių gamtiniam regionui būdingi ingredientai. Senoji receptūra akylai saugoma šeimose, laikomasi gaminimo būdų ypatumų.

Poledinės bumbinamosios stintų žvejybos amatą nuo seno puoselėja Kuršių nerijos pamario bendruomenė. Bumbinimas ypatingas savo kompleksiškumu – jame susipina tiek žuvų elgsenos fenomenai, tiek nuo tautosakos elementų neatsiejami senieji kuršininkų žvejybos papročiai, tiek krašto gastronomijos kultūra. Vis atsinaujindavęs poledinės žūklės procesas galutinai susiformavo apie 1915 m.: į eketę kartu su tinklais merkiama 4 metrų ilgio eglinė ar pušinė lenta. Virš ledo likusį lentos galą – kliūgį, žvejys, ritmingai pritardamas ar pridainuodamas žodžiais „stinta pūkis, stinta pūkis“ bumbina medinėmis buoželėmis. Po ledu kilęs bildesys išbaido stintas, o sprukdamos nuo šio garso, jos papuola tiesiai į tinklus.
Iš paledės stinteles tinklais, sukamais bobomis, vis dar traukia Rytų Aukštaitijos žvejai. Šis būdas, užfiksuotas XIX a. pabaigoje, taikomas ir giliame, šaltame Ignalinos r. Lūšių ežere – stintelėms idealioje buveinėje, kur visus metus vandens temperatūra prie dugno išlieka vienoda. Į užšalusio ežero gelmes per eketes medinėmis kartimis ir virvėmis panardinamas apie 300 m ilgio ir apie 16 m pločio tinklas su maišu – motnia – viduryje. Jo sparnų virvės tolygiai vyniojasi aplink sukamas dvi bobas, statines ant ašių su skersinėmis kartimis, pritaisytas ant rogučių. Vietinių vadinamų „stinkų“ laimikį kelių žvejų komanda galiausia ištraukia per išlaidos eketę.

Juostos, gausiausiai išlikusi senųjų audinių grupė, puošia lietuvių tautinius kostiumus, dažnai – ir kitus šventinius ar kasdieninius rūbus, teikiamos dovanų, naudojamos vestuvių apeigose. Išskirtinės, senos kilmės pintinės juostos, būdingos tik Aukštaitijai, jau yra tapusios šio regiono reprezentaciniu ženklu. Aukštaitės juostas tebepina pirštais iš vilnonių siūlų (metmenų), kurių spalvos atitinka kitus vilnonius kostiumo audinius. Nors juostos pirmiausia skirtos sujuosti bei puošti drabužius ir aksesuarus, jomis rišami ir lauknešiai, krepšiai ar net vystyklai.

Šilinių dzūkų grybavimo tradicija yra miško ūkinės veiklos žinių, tikėjimų ir papročių sistema, formuojanti ir palaikanti ypatingą dzūkų santykį su juos supančia aplinka – mišku. Buvo sakoma, kad šiliniai vos gimį, o jau grybauc moka. Grybavimo įgūdžiai, įpročiai, vietos, technikos paprastai perduodami žodžiu iš kartos į kartą šeimose: vaikai mokosi rasti ir pažinti grybus, paūgėjus – amato subtilybių, perimamos šeimos saugomos grybijos. Grybai renkami nuo gegužės iki lapkričio, kol pradeda snigti. Baigus įprasta atsisveikinti su savo grybijomis, su mišku – simboliškai nulaužti pušies šakelę.

Lietuvininkų dainavimo tradicija yra ryškus Mažosios Lietuvos tapatybę reprezentuojantis kultūros dėmuo. Tradicijos senumą liudija aisčių, prūsų genčių paminėjimai ir fragmentiški papročių aprašymai IX–X a. šaltiniuose, o savitumą atspindi XVII–XX a. užrašyta dainuojamoji tautosaka. Lietuvininkų dainoms būdinga monodija ir unisoninis atlikimas, platus melodijų diapazonas, vyraujančios mažorinio pobūdžio bei sãvitos kintamosios dermės, elegiška nuotaika. Dainų repertuare gausu vestuvinių, šeimos ir karinių-istorinių dainų, retos yra kalendorinės bei vaikų. Poetikai būdingas lyrizmas, gamtos ir meilės motyvai. Regiono dainavimo tradicijai išskirtinumą suteikia Baltijos jūros, Kuršių marių, Nemuno deltos pakrančių žvejų gyvensena.

Šiuo metu sąvade nuo 2017 m. yra jau 39 vertybės, susijusios su įvairiomis atlikimo meno, tautodailės, amatų, švenčių, kulinarinio paveldo ir kitomis tradicijomis – nuo drevinės bitininkystės iki polkos, nuo kryžių ar šventviečių lankymo iki Rasų šventės, nuo karaimų vestuvių iki totorių Sabantujaus, nuo pirtininkystės iki ristynių, keptinio alaus, jau artėjančių Kurtuvėnų Užgavėnių. Tarp jų – ir trys jau įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių tradicija Baltijos šalyse bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.

Sąvado valdytojas yra LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir sąvado kūrimo proceso, žinoma, gali ir turi prisidėti visi, todėl kasmet rudenį kviečiama teikti vertybių paraiškas.

2021-02-05

2019 m. vertybių pristatymas Rotušėje

Metinis Sąvado seminaras specialistų tinklui

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2020

Lapkričio 11–12 d. vyko nuotolinis seminaras „Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas: kūrimas ir plėtra“ sąvado specialistų tinklui.

Per šimtą dalyvių klausėsi kultūros viceministrės Zitos Bružaitės sveikinimo kalbos ir strateginių sprendimų, priimtų nematerialaus kultūros paveldo atžvilgiu, apžvalgos. Organizatorės aptarė su sąvadu susijusius iššūkius, galimus sprendimus, būsimas veiklos kryptis. Dalyviai taip pat gilino nematerialaus kultūros paveldo archyvavimo ir tvarkymo žinias, susipažino su gastronomijos paveldo samprata, Mažosios Lietuvos delmonais, pirčių tradicijomis Lietuvoje, į sąvadą įrašytų vertybių teikėjų patirtimi, laimėjimais ir sunkumais rengiant paraiškas bei įgyvendinant nusimatytas veiklas. Paskaitas skaitė Vilniaus universiteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyvo vedėja Varsa Zakarienė, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojos Virginija Pugačiauskienė, Lina Žukauskienė, Dalia Blažulionytė, Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro liaudies dailės studijos koordinatorė Elena Matulionienė bei Profesionalių pirtininkų asociacijos prezidentė Birutė Masiliauskienė.

Šios svetainės skiltyje „Teikėjams“ rasite seminaro pranešimų medžiagą.

Organizatorės labai džiaugiasi produktyviu susitikimu ir dėkoja visiems dalyvavusiems, aktyviai kėlusiems klausimus ir išsakiusiems pasiūlymus.

2020-11-18

2019 m. vertybių pristatymas Rotušėje

Liepos 2 d. 16 val. kviečiame mūsų „Facebook“ paskyroje stebėti tiesioginę Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių įrašymo į nacionalinį sąvadą iškilmių transliaciją

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2020

Šventėje bus pristatoma drevinė bitininkystė Varėnos krašte, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgnų mušimo tradicija Aukštaitijoje, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija. Bus teikiami sertifikatai paraiškų teikėjams bei vertybių saugotojams.

Renginys yra uždaras, bet palaikyti tradicijų puoselėtojus galite ir stebėdami šventę internetu!

2020-07-01

2019 m. vertybių pristatymas Rotušėje

Renginys atšauktas.
Rotušėje – Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2020

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąraše – marių vėtrungės, pirčių lankymas ir kitos išsaugotos tradicijos

 

Nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų.

Šiuo įrašymu sąvadą papildė drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Rasos šventė Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.

Iškilmingame renginyje Rotušėje naujai į sąvadą sugulusias dešimt vertybių pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, institucijos.

Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, skulptorius Gediminas Karalius, poetas Vladas Braziūnas, režisierius Vytenis Pauliukaitis bei kiti žymūs meno ir kultūros žmonės, visuomenės atstovai. Iškilmes ves žurnalistė, LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė.

Nematerialus kultūros paveldas – gyvas, klestintis, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis žmogui taip reikalingą tapatybės jausmą – visada užėmė svarbią vietą visuomenės gyvenime: nuo visuotinai į kraują įaugusių tradicijų iki mažų bendruomenių nuoširdžiai puoselėjamų papročių, kuriais jos dosniai dalijasi su visais, norinčiais pažinti ir patirti mūsų folklorą, liaudies meną ir amatus, ūkines veiklas, pasaulėžiūrą, net savitus bruožus išlaikiusius žmonių charakterius.

Šiandien mūsų sąvade jau turime 32 vertybes, priskaičiuojant ir tris esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Vertybių pristatymas – bukletas (pdf).

2020-03-05

Sąvado iškilmių vaizdo įrašas

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2019

Vis dar gražių įspūdžių pilni dalinamės su jumis kovo 15 d. vykusių Nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmių transliacijos per LRT Plius kanalą įrašu. Dėkojame mūsų bičiuliui Nacionaliniam transliuotojui, kad taip prasmingai prisidėjo prie šios džiugios šventės iškilmingumo, įspūdingumo ir galimybės ją stebėti visiems, netilpusiems į Vilniaus rotušę! Taip pat dėkojame ir visiems dalyvavusiems, teikusiems paraiškas, saugojantiems vertybes ir atėjusiems pasveikinti.

Vaizdo įrašas: Tapatybės kodas.

2019-03-26

2018 m. vertybių pristatymas Rotušėje

Rotušėje – Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2019

Kovo 15 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje pristatytos devynios 2018 metais į nacionalinį sąvadą įrašytos nematerialaus kultūros paveldo vertybės ir įteikti sertifikatai jų saugotojams bei paraiškų teikėjams. Tradicinės kultūros puoselėtojus sveikino Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, įrašymą į sąvadą liudijančius sertifikatus teikė iškilūs Lietuvos visuomenės, kultūros, sporto veikėjai.

Tam, kad paveldas išliktų ateities kartoms, stiprėtų jo sklaida, svarba, būtų užtikrinta visokeriopa apsauga, Lietuva pasitelkė tarptautinį instrumentą – 2004 m. priėmė UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją. Ja vadovaujantis kuriamas visuomenei atviras ir reikšmingas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, kuriame – žmonių per amžius sukaupti įgūdžiai, žinios, susiformavusios tradicijos.

2017 m. buvo patvirtintos pirmosios dešimt Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo sąvado vertybių. Šiuo įrašymu Sąvadą papildė dar devynios tradicijos: lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai" Vilniuje, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimas bandonijomis Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė „Sabantujus", Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymas, Biržų krašto sutartinių atlikimas, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija.

„Norėčiau palinkėti, kad šie įrašai į Sąvadą mus vienytų. Tegu šios vertybės - mūsų etninės vertybės – riša mus visus kaip ta spalvinga verba į gyvybingą bendruomenę ir valstybę," – linkėjo Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Melodingos Biržų krašto sutartinės ir jų atlikimas penkiastygėmis kanklėmis analogo neturi nei Lietuvoje, nei pasaulyje. Šia unikalią mūsų krašto tradiciją renginyje skambiai pristatė Biržų "Saulės" gimnazijos ragininkai ir Pabiržės folkloro ansamblio „Žemyna" dainininkės. Paraiškos teikėjas, Pabiržės tautinės kultūros draugijos atstoves, sveikino ir tęstinumo vertę tvirtinantį sertifikatą įteikė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. dr. habil. Daiva Vyčinienė. 

Verbų gamyba yra ilgas, sudėtingas, žinių, meistriškumo reikalaujantis darbas. XIX a. viduryje susiformavusią, iki šiol gyvuojančią tradiciją pristatė ir verbų gimimo procesą demonstravo Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų bendrija, Tradicinių amatų centras Houvalto dvare Maišiagaloje ir Čekoniškių buities seklyčia. Sertifikatą tradicijos saugotojoms teikė dailininkas Saulius Valius.

Ypatingą muzikavimą bandonijomis, kai tempiant ir glaudžiant instrumento dumples tuo pačiu mygtuku išgaunami skirtingo aukščio garsai, tad galima muzikuoti įvairiomis tonacijomis, pademonstravo Tauragės krašto muzikantai. Tauragės kultūros centro atstovams sertifikatą įteikė operos solistas tauragiškis Liudas Mikalauskas.

1959 m. Nemuno vandeniui užliejus net 33 kaimus prie Kauno marių, gyventojai išsikėlė į naujas gyvenvietes, tačiau jų prisiminimuose išliko senųjų kaimų dainavimo tradicijos, pagarba papročiams, tautosakai. Atsineštas dugniečių dainas, išsiskiriančias melodijų vingrumu, atliko Samylų kultūros centro folkloro ansamblis „Samylų senolės" ir jų vaikaičiai. Tęstinumo vertę tvirtinantį dokumentą Samylų seniūnijos bendruomenės žmonėms teikė dainininkas Vaidas Baumila, kurio močiutė dainuoja Samylų ansamblyje.

Apie įspūdingą Visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventę Sabantujų, susiformavusią prieš 3 tūkst. metų ir menančią senąsias Kazanės totorių tradicijas, papasakojo Visagino totorių bendrija ir jos vadovė Zilya Karimova. Daugiau nei 20 metų Lietuvoje puoselėjamos tradicijos saugotojams sertifikatą įteikė filosofas, dailininkas dr. Arūnas Gelūnas. 

Bendruomeninę tradiciją lankyti Skudutiškio šventvietę pristatė Molėtų krašto muziejaus ir Skudutiškio bendruomenės žmonės. Ši gamtinė erdvė, garsėjanti mitologiniais akmenimis ir stebuklingu šaltiniu, kitaip dar vadinama Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vieta. Skudutiškio šventvietė lankoma nuo seniausių laikų, šios vietos sakralumą pripažįsta ir katalikų bažnyčia. Tradicijos puoselėtojus sveikino ir sertifikatą teikė etnologas dr. Libertas Klimka.

Sodriais akordiniais sąskambiais ir charakteringa melodija Šiaurės rytų Aukštaitijos muzikantai pristatė muzikavimo Peterburgo armonika tradiciją. Paraiškos teikėjus iš Utenos kraštotyros muziejaus sveikino ir tęstinumo vertę tvirtinantį dokumentą įteikė aktorius, dainų autorius ir atlikėjas Gediminas Storpirštis.

Ristynės, kovos be ginklo rūšis, Lietuvoje buvo žinomos nuo seno, plačiai minimos sakytinėje lietuvių tautosakoje. Tradiciją, kuri šiandien atgimsta kaip sporto šaka, pristatė asociacijos „Lietuviškų ristynių federacija" prezidentas Tomas Gervė ir kovotojų pora. Sertifikatą tradicijos saugotojams įteikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Seniausias šalyje folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai" neįsivaizduojamas be sutartinių, kitų folkloro žanrų, teminių koncertų, pasidainavimų, naktišokių. Jis nuolat papildomas naujais sumanymais, jaunimą traukiančiais kūrybinio folkloro projektais, edukaciniais užsiėmimais. Metiniais folkloro atlaidais vadinamas, 4–6 dienas Vilniuje trunkantis visiems atviras renginys padeda stiprinti ryšį su savo tauta, kultūra, suteikia prasmingų, vertingų patirčių. Įrašymą į sąvadą liudijantį sertifikatą tradicijos puoselėtojams – Vilniaus etninės kultūros centro ir folkloro bendruomenės atstovams – įteikė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Ceremoniją Rotušėje vainikavo smagi lietuviška polka, kuriai visą salę šokti sukvietė Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio" – pagrindinis festivalio „Skamba skamba kankliai" talkininkas.

Iškilmėse taip pat dalyvavo Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado veiklos grupės vadovė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, Vilniaus rajono merė Marija Rekst, Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, savivaldybių ir bendruomenių atstovai, folkloro ansamblių vadovai ir kiti svečiai, koncertavo muzikos kūrėjas, atlikėjas Saulius Petreikis su grupe. Renginį vedė žurnalistė, televizijos laidų vedėja Ugnė Galadauskaitė. Šventė buvo tiesiogiai transliuojama per LRT Plius kanalą.

Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir tvarkytojas Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbs kiekvienais metais, tad savo tradicijas saugančios ir tęsiančios bendruomenės turės galimybę jas išryškinti ir parodyti kitiems.

Šiandien mūsų sąvade jau turime 22 vertybes, įskaitant 10 įrašytų 2017 m. ir tris jau esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

2019-03-18

2018 m. vertybių pristatymas – bukleto viršelis

Pristatomos 2018 m. nematerialaus kultūros paveldo vertybės

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2019

Pristatome jums leidinį apie 2018 m. į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktas 9 tradicijas!

Sąvadą papildė Biržų krašto sutartinės ir jų atlikimas, užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicija, lietuviškos ristynės, muzikavimas bandonija Tauragės krašte, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymas, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimas Peterburgo armonika, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventė Sabantujus.

Visų šių gražių vertybių saugotojams ir paraiškų teikėjams kovo 15 d. 18 val. Vilniaus rotušėje bus įteikti sertifikatai, juos sveikins žymūs kultūros žmonės, o renginį tiesiogiai rodys nacionalinis transliuotojas per „LRT Plius“ kanalą.

Vertybių pristatymas – bukletas (pdf).

2019-03-12

Seminaro dalyviai

Seminaras saugomų teritorijų darbuotojams

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2019

Vasario 14 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos lankytojų centre Sąvado rengėjai vedė seminarą „Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas“ saugomų teritorijų darbuotojams – kultūrologams, etnografams, istorikams, kultūrinio kraštovaizdžio specialistams. Pristatytos sąvado veiklos, tikslai, svarba, paraiškų rengimo subtilybės ir diskutuota apie paveldą jų prižiūrimose teritorijose.

Iš tiesų susitikimas buvo seniai lauktas ir džiuginantis – toks perspektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir tarpusavio pagalba, kaip parodė praktika, padeda nuveikti daugybę gerų dalykų!

Dėkojame visiems dalyviams už šiltą priėmimą!

2019-02-15

Dainos iš marių dugno

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas pasipildė devyniomis tradicijomis

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2019

Į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukti reiškiniai mus pasiekė karta iš kartos, ir šiandien jie atveria tai, kas ir kokie mes esame, kaip gyvename, kas mums svarbu, kuo skiriamės nuo kitų. Ekspertų komisija įvertinusi paraiškas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtraukė dar devynis reiškinius.

Sąvadą papildė lietuviškos ristynės, tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ Vilniuje, verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte, muzikavimo bandonijomis tradicija Tauragės krašte, visaginiečių totorių pavasario ūkio darbų pabaigtuvių šventės „Sabantui“, Skudutiškio (Molėtų r.) šventvietės lankymo, Biržų krašto sutartinių atlikimo, Šiaurės rytų aukštaičių muzikavimo Peterburgo armonika ir užlietų Kauno rajono kaimų dainavimo tradicijos.

Nematerialaus kultūros paveldo vertybės – tai bendruomenėms, visuomenei reikšmingi nematerialaus kultūros paveldo reiškiniai, išlikę, gyvuojantys žodinės kūrybos, dainavimo, muzikavimo, šokio, amatų tradicijose, papročiuose, apeigose, šventėse, su gamta ir visata susijusioje žinijoje.

Kultūros paveldo vertybių sąrašui šiais metais pateikta net 21 paraiška iš Akmenės, Biržų, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Mažeikių, Molėtų, Pakruojo, Raseinių, Rokiškio, Šilutės, Tauragės, Utenos, Visagino, Zarasų rajonų, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei rajonų savivaldybių kultūros įstaigų ir bendruomenių. Devynias jose pateikiamas vertybes nutarta įtraukti į sąvadą, o kai kuriuos pristatymus tereikia šiek tiek patobulinti...

Tad šiandien mūsų sąvade jau turime 22 vertybes, priskaičiuojant 10 įrašytų 2017 m., ir tris jau esančias UNESCO Reprezentatyviajame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje, lietuvių polifonines dainas – sutartines, Dainų ir šokių švenčių tradiciją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Paraiškas svarsto šiam tikslui sudaryta ekspertų komisija, kuriai priklauso žymūs mūsų šalies kultūros tradicijas tyrinėjantys, saugantys ir plėtojantys asmenys: menotyrininkė dr. Teresė Jurkuvienė, etnologės dr. Elvyda Lazauskaitė, Gražina Kadžytė, Nijolė Marcinkevičienė, etnomuzikologai prof. Daiva Vyčinienė, dr. Gaila Kirdienė, dr. Gvidas Vilys, dr. Loreta Sungailienė, Kultūros ministerijos Kultūrinės atminties ir paveldo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Irena Kezienė, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Kultūros programų vadovė Milda Valančiauskienė ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskienė.

Sąvado sudarytojai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras – dėkoja visiems, teikusiems paraiškas, puoselėjantiems savo krašto ar visai Lietuvai bendrą nematerialų paveldą – renkantiems duomenis, tiriantiems, užtikrinantiems perdavimą, buriantiems ir skatinantiems bendruomenes jį pažinti ir saugoti, atveriantiems šias vertybes visuomenei.

Įrašymo iškilmes, kurių metų vertybių teikėjams ir saugotojams bus įteikti sertifikatai, planuojama surengti kovo viduryje.

Sąvado kūrimas – ilgalaikis įvairiapusis procesas, dėl kurio, tikimasi, įtrauktos vertybės ne tik įgauna nacionalinį statusą, o jų veiklos tampa prioritetinėmis skiriant valstybės ar savivaldybių paramą, bet ir stiprėja vertybių saugotojų bendruomenių prieraišumas prie savo aplinkos, visuomenės sąmoningumas, atsiranda daugiau galimybių darniai plėtrai, tradicijų, žinių, pasaulėvokos pritaikymui tiek žmogaus, tiek valstybės gyvenime.

Šis sąvadas yra valstybės įsipareigojimo 2004 m. Lietuvai ratifikavus UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją išraiška ir šios tarptautinės organizacijos skelbiamų pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašų analogas.

Panašius registrus kuria daugelis Europos ir pasaulio šalių, vertinančių savo kultūrinę tapatybę, tradicijas, aplinką ir dėl to pasiekusių visuomenės gerovės ar ekonominio proveržio. Tarp jų – Japonija, Kinija, Šveicarija, Belgija, Prancūzija, Italija, Kroatija, netolimos kaimynės – Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Norvegija, Slovakija, Vengrija ir t. t.

2018–2019 m. Lietuvos nacionalinis kultūros centras įgyvendina investicijų projektą „Lietuvos nacionalinio kultūros centro veiklos plėtra: Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas“. Sistema leis naudotis e. paslaugomis, saugiai sisteminti ir pateikti visuomenei duomenis apie vertingiausias gyvuojančias Lietuvos tradicijas, reiškinius, asmenis, jų grupes, kurie jas puoselėja. Sąvado išorės portalas bus šiuolaikiška ir patraukli priemonė viešojoje erdvėje pristatyti Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybes.

2019-02-13

Kvietimas teikti paraiškas

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2019

Kviečiame savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes ir pavienius asmenis bendradarbiauti sudarant nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą ir teikti vertybių pasiūlymus bei paraiškas.

Teikimo tvarka:
Pasiūlymų sąrašo teikimas – iki balandžio 1 d.
Konsultacijos – balandis–spalis
Paraiškų rengimas – iki spalio 1 d.
Regioniniai seminarai „Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado elektroninės paslaugos“ – spalis
Paraiškų teikimas per išorės portalą – iki lapkričio 10 d.
Paraiškų svarstymas – iki gruodžio 13 d.
Visi susiję dokumentai – skiltyje „Teikėjams“

2019-01-31

Žiūrų kaimo bendruomenės atstovams Vienoje įteiktas konkurso „Politikos inovacijų apdovanojimai“ diplomas

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2018

Norime pasidžiaugti Žiūrų kaimo bendruomenės pasiekimu ir kuo nuoširdžiausiai juos pasveikinti! Šiais metais Žiūrų kaimo bendruomenė dalyvavo tarptautiniame Europos valstybių politinių iniciatyvų konkurse „Politikos inovacijų apdovanojimai“ ir tapo jo finalininke. Vienos Rotušėje vykusiuose apdovanojimuose bendruomenės atstovams įteiktas specialus nominacijos „Civilizacija“ diplomas. Džiugu, kad iš šešių Lietuvos ir aštuoniasdešimt įvairių Europos valstybių bendruomenių projektų, kurie pateko į finalą, pastebėtas ir įvertintas ir pačios mažiausios finalininkės – Žiūrų kaimo bendruomenės – projektas.

2018-12-07

Seminaro dalyviai Dubingiuose

Vyko jau trečiasis metinis seminaras

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2018

Lapkričio 21–22 d. Dubingiuose vyko jau trečiasis metinis seminaras „Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas: rezultatai, klausimai, ateities darbai“, skirtas Sąvado specialistams. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams už jų įsitraukimą, idėjas, savo savivaldybėse nuveiktus darbus ir už puikią advento vakaronę su pasakojimais apie darbus, nutikimus, įdomius rankdarbius ir dainas.
Esame dėkingi ir lektoriams, svariai praturtinusiems dalykinį seminaro turinį: kolegėms iš Estijos Epp Tamm ir Piret Leskovai, kurios pristatė savo šalies nematerialaus kultūros paveldo veiklų koordinavimo sistemą ir Mulgi regiono gerąsias praktikas – į Estijos sąvadą įrašytas kulinarinis paveldas įkvėpė vietos žmones daugiau domėtis savo istorija ir atrasti tik jiems būdingų bruožų!, taip pat Onai Drobelienei, kuri apžvelgė ir vedė diskusiją apie nematerialų paveldą saugomose teritorijose, Vykintui Vaitkevičiui, priminusiam, kad pasaulis skaitomas per savo patirčių žodyną ir kad vietovių vardai – užšifruotos mūsų šaknų istorijos, Libertui Klimkai, parodžiusiam, kokia svarbi yra etnožinija ir kaip ją išmanant galima patiems skaityti gamtos ženklus, Giedrei Godienei, puikiai suderinusi mokslines ir praktines žinias apie kultūrinį kraštovaizdį ir mūsų atsakomybes jį formuojant, taip pat ir mūsų fotografui Jonui Tumasoniai-Adominiui, paaiškinusiam kaip patys paprastomis priemonėmis galime filmuoti ir fotografuoti savo paveldą, bei Ernestui Samsonui, pristačiusiam subtilų ir įžvalgų filmą apie Šventosios kuršius „Vėjų žemė“.

2018-11-23

Kvietimas į seminarą

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2018

Lapkričio 21–22 d. Lietuvos nacionalinis kultūros centras rengia metinį seminarą nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado specialistams. Seminaras vyks seminarų ir poilsio centre „Oro Dubingiai“ (Giraičių k. 8, Dubingių sen., Molėtų r.).
Seminaras skirtas aptarti aktualius su Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadu susijusius klausimus, nuveiktus darbus, kitų metų planus, 2018 m. pateiktas vertybių paraiškas, gerąsias kaimyninių šalių praktikas. Šio seminaro tema – gamtos ir kultūros sąveika nematerialiame pavelde.
Seminaro dalyvių registracija: goo.gl/kCPJA5.
Visi yra labai laukiami!

2018-10-24

Dzūkijos ir Suvalkijos seminaro dalyviai Prienų kultūros ir laisvalaikio centre

Balandžio 19, 25 ir 26 d. vyko regioniniai seminarai

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2018

Balandžio 19, 25 ir 26 d. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado veiklos grupė susitiko su visų Lietuvos regionų sąvado specialistais ir vertybių saugotojų bendruomenių atstovais. Vyko Sąvado regioniniai seminarai, kuriuose aptarti nuveikti ir būsimi darbai.
Daug dėmesio skirta savivaldybių gerosiomis vertybių saugojimo patirtims, aptarti numatomi pasiūlymai savivaldybių ir nacionaliniams sąvadams, aiškintasi, kaip tinkamai pildyti ir teikti paraiškas.
Tačiau labiausiai džiugino tai, kokia Lietuva iš tikrųjų yra įvairi, kiek daug yra unikalių tradicijų ir jas puoselėjančių žmonių. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad Jiezno Lelijų gatvė iš tikrųjų kuo gražiausiai žydi – ir balčiausiais žiedais, ir dailiausiais trijų audėjų raštais; arba kad Margionyse po Vėlinių aštuonias dienas kapinaitėse deginami laužai, prie jų pabūti kartu, rimtyje pagerbti mirusius ir aptarti nūdienos reikalus susirenka esami ir buvę gyventojai; o štai netoli Kelmės auga stebuklinga Martyno pušis – prie jos prisilietęs aklas vaikinas Martynas praregėjo, apie tai pasklido žinia ir nuo to karto paprašyta pušis žmones saugo nuo nelaimių, ligų; Rusnės saloje vyksta Šaktarpis – pavasarinių potvynių izoliuoti vietiniai verda žuvienę, bendrauja vieni su kitais ir švenčia; o štai aukštaičiams klevas – ypač brangus medis, džiuginantis saldžia sula, spalvotais lapais rudenį, ant kurių taip pat kepama duona, ragaišiai, bangelės, kakorai?..
Dėkojame Ukmergės kultūros centrui ir kraštotyros muziejui, Prienų kultūros ir laisvalaikio centrui bei Kelmės kultūros centrui už pagalbą rengiant seminarus!
Primename, kad vertybių pasiūlymų sąrašus galite teikti iki gegužės 21 dienos, o vertybių paraiškas – iki spalio 10 dienos.

2018-04-27

Kvietimas teikti paraiškas

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2018

Jau antrą kartą kviečiame savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, bendruomenes ir pavienius asmenis bendradarbiauti sudarant nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą ir teikti vertybių pasiūlymus bei paraiškas.

Teikimo tvarka:
1. Pirminių pasiūlymų teikimas ir aptarimas – iki gegužės 21 d.
2. Paraiškų teikimas – iki spalio 10 d.
3. Paraiškų svarstymas ir sprendimų priėmimas – iki gruodžio 10 d.
Visi susiję dokumentai – skiltyje „Teikėjams“

2018-04-09

Kvietimas į seminarus

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2018

Kviečiame Sąvado specialistus ir vertybių saugotojų bendruomenes į regioninius seminarus, į kuriuos kviečiama registruotis nurodytomis elektroninėmis formomis iki balandžio 13 d.:
1. balandžio 19 d. 10–16 val. Aukštaitijos regionui Ukmergės kraštotyros muziejuje (Kęstučio a. 9), registracija: goo.gl/huZWfD.
2. balandžio 25 d. 10–16 val. Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionams Kelmės kultūros centre (Vytauto Didžiojo g. 73), registracija: goo.gl/SBqGcH.
3. balandžio 26 d. 10–16 val. Dzūkijos ir Suvalkijos regionams Prienų kultūros ir laisvalaikio centre (Vytauto g. 35), registracija: goo.gl/RBJWBC.
Visi yra labai laukiami!

2018-04-09

Vertybių pristatymas – bukleto viršelis

Pristatytos pirmosios nematerialaus kultūros paveldo vertybės

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas 2017

2018 metų kovo 9 d. iškilmingoje ceremonijoje Vilniaus rotušėje buvo pristatytos pirmosios dešimt nematerialaus kultūros paveldo vertybių, įtrauktų į nacionalinį sąvadą: Jūžintų krašto keptinis alus, Kurtuvėnų Užgavėnės, kupiškėnų vestuvės, šiaudiniai sodai, lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos, senovinis stintelių ir seliavų gaudymas žiemą sukant bobas Mindūnų kaime ant Baltųjų Lakajų ežero, pietinių (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime, kryžių lankymas Griškabūdžio apylinkėse, polka Lietuvoje ir Kūčios.

Pranešimas žiniasklaidai (pdf).
Vertybių pristatymas – bukletas (pdf).
Renginio vaizdo įrašas.

2018-03-12