Meniu

Lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos Lietuvoje

Sąvadas / Vertybės / Lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos Lietuvoje

Kūdikio migdymas.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo nuotrauka, 2013 m.“

Lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos Lietuvoje

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Lopšinės ir jas supantis paprotinis bei apeiginis kontekstas šimtmečius padėjo žmonėms auginti savo vaikus. Perėjimas iš būdravimo į miegą laikytas pavojinga virsmo būsena, ypač kūdikio iki vienų metų, ir buvo sietas su įvairiais tikėjimais (prieš guldant kūdikį lopšyje pasupti katę) bei draudimais (supti tuščią lopšį), o mažylio supimas lopšyje – viena iš apsaugos priemonių. Migdant dainuotos lopšinės, supimo judesį imituojantys pasikartojantys melodijų motyvai, priedainiai (pavyzdžiui, lylia lylia, liuli liuli, a-a a-a) taip pat turėjo maginę paskirtį – prišaukti miegą ir skatinti augimą.

Lopšines kurdavo ir dainuodavo mamos, auklės, vyresnieji šeimos nariai. Tradicija, išsaugodama tam tikrus regioninius savitumus, iki šiol pasklidusi visoje Lietuvoje ir perduodama šeimos moterų.

Senosios lopšinės dažniausiai yra trumpos, vienbalsės, jų melodijos paprastos. Labai svarbi improvizacija – kiekviena mama savaip melodiją išdainuoja, atranda savų žodžių kreiptis į vaikelį, jį apdainuoti, palinkėti gražiausių dalykų. Lopšinių žodžiai taip pat nesudėtingi, lengvai vaikeliui suvokiami, tačiau vaizdingi, jose veikiantys personažai – mieli ir jaukūs, bet turintys ir mitologinį krūvį, pavyzdžiui, pelelė, zuikis, katelė, baubukas.

Psichologai pastebi, kad lopšinės palaiko darnų mamos ir kūdikio ryšį, skatina mažylio psichikos stabilumą, stiprina saugumo jausmą. Be to, susidaro archetipinis laukas, per kurį perimami svarbūs savos kultūros pagrindai, veikiantys tolesnį gyvenimą. Vertinama ir ugdomoji lopšinių paskirtis: klausos, ritmo, kalbos, vaizduotės, pasaulio pažinimo lavinimas.

Šiandien lopšinės, migdymo tradicijos gyvuoja ir šiuolaikinėse jaunose šeimose, ir kitoje aplinkoje: jų mokosi auklės, darželių auklėtojos, vaikai ikimokyklinio ugdymo įstaigose, veikia alternatyvaus kūdikių ugdymo sambūriai – Mamos mokyklėlės, šeimų bendruomenės, kuriose mamos ir tėčiai mokosi tradicinių lopšinių, žaidinimų, leidžiamos knygelės, garso įrašai, filmai.

Nuotraukoje: Kūdikio migdymas
Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo nuotrauka, 2013 m.

Vaizdo pristatymas

Teikėjas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2017

Dalintis