Meniu

Kurtuvėnų Užgavėnės

Sąvadas / Vertybės / c

Užgavėnių

Kurtuvėnų Užgavėnės

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Daugybė tautų turi žiemos palydų tradicijas, Lietuvoje tai – Užgavėnės, bendruomeninė šventė, kurios paskirtis – budinti gamtą iš žiemos sąstingio. Šios kalendorinės šventės papročiai susipynę su senaisiais baltų tikėjimais, maginiais veiksmais, skatinančiais gyvastingumą, vaisingumą ir derlingumą: voliojimasis ant žemės, ožio melžimas, „bergždinikių“ pirkimas, persirengimas kita lytimi, laistymasis vandeniu ir kiti.

Vieni seniausių Užgavėnių papročių išlikę Žemaitijos kaimuose ir miesteliuose. Krikščionybės įvestos Gavėnios susilaikymo išvakarėse žmonės buvo linkę gerokai pašėlti: persirengti mitinėmis būtybėmis, gyvūnais, kitataučiais, lankyti kaimynus, krėsti išdaigas, nevaržomai pasilinksminti ir prisivaišinti: sekmadienį – tris, pirmadienį – šešis, o antradienį – net devynis arba dvylika kartų blynais, kleckais, kugeliu, vėdarais, riebia mėsa, šaltiena, kumpiu, šiupiniu su kiaulės uodega, pyragais, gira.

Vyresniosios kartos žmonės, nuo vaikystės dalyvaujantys vaikštynėse, dar ir šiandien prisimena, kaip prieškariu buvo švenčiamos Užgavėnės. Sovietmečiu draustos Užgavėnės dėl Kurtuvėnų bendruomenės pasipriešinimo ir mokytojos Janinos Čepulytės-Lukoševičienės iniciatyvos buvo atgaivintos 1971 m. Šventė tapo pasipriešinimo režimui išraiška, įkvėpusia kitų Žemaitijos miestelių bendruomenes rengti žiemos palydų šventes.

Kurtuvėnų Užgavėnės vyksta kasmet antradienį, likus septynioms savaitėms iki Velykų. Persirengėlių vaikštynes rengia asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“ ir folkloro ansamblis „Kurtuovė“ (vadovė Edita Ramančionienė). Miestelio ir apylinkių žmonės pasipuošia tradicinėmis (ožio, meškos, gervės, arklio su raiteliu, vestuvininkų, žydo, čigono, ubago, velnio, raganos, giltinės, malpos, mergos ant šieno, kanapinskio, lašinskio) ir naujoviškomis (jūrininko, gelbėtojo, klouno, kunigo, plėšiko ir kitomis) kaukėmis, vaikšto būriais po kiemus, buria, gydo, prekiauja, maldauja. Vakare norintys prisijungia ir vaikšto su suaugusių persirengėlių būriu, perimdami gyvąją tradiciją. Išvykusieji gyventi kitur per Užgavėnes stengiasi apsilankyti tėviškėje ir dalyvauti šventėje.

Kurtuvėniškiai Užgavėnes ir šiandien vadina didžiausia metų švente, jungiančia bendruomenę.

Nuotraukoje: Užgavėnių persirengėliai
Balio Buračo nuotrauka, 1926 m.

Teikėjas – Šiaulių rajono savivaldybė, 2017

Dalintis