Meniu

Kūčios

Sąvadas / Vertybės / Kūčios

Aukštaitiškas Kūčių stalas.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo nuotrauka, 2012 m.

Kūčios

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Kūčios – Kalėdų išvakarės, gruodžio 24 d. – viena seniausių lietuvių švenčių pagal Saulės kalendorių.

Pirmiausia tai – žiemos saulėgrįžos šventė, jos apeigos, papročiai, tikėjimai buvo skirti paveikti aukščiausias gamtos, tamsos ir šviesos galias, pažymėti ūkinių metų užbaigas ir pasitikti naujuosius, paminėti protėvius, mirusiuosius ir užsitikrinti savo šeimos, ūkio, derliaus gerovę, susitaikyti su artimaisiais ir kaimynais. Tačiau tradicijoje baltiškieji ženklai dera su krikščioniškaisiais – Jėzaus Kristaus gimimo – akcentais.

Lietuviškų Kalėdų išvakarių iškilmių reikšmė Vakarų pasaulyje neturi atitikmens, panašūs papročiai iš dalies dar gyvi tik rytinėje Lenkijos ir vakarinėje Baltarusijos dalyje. Šventės struktūra, pagrindinės apeigos ir tikėjimai iki XXI a. mažai kito. Prie to prisidėjo etnologiniai tyrimai, aktyvus švietimas, nors šie procesai iš dalies lėmė ir tam tikrų regioninių skirtumų nykimą.

Visais laikais Kūčias minėjo ir tebemini Lietuvoje gyvenantys, iš jos ištremti ar savo noru išvykę tautiečiai. Tai šeimos šventė – šią dieną į tėvų namus stengiasi sugrįžti vaikai. Iki Kūčių vakarienės sutvarkomi namai, kiemas, nusiprausiama, puošiama eglutė. Vaišės – ne mažiau kaip kiekviename etnografiniame regione savaip ruošiamų 12 patiekalų iš grūdų, miško, daržo ir sodo gėrybių, žuvies, be mėsos, gyvulinių riebalų, pieno ar jo produktų. Svarbiausi valgiai – kūčia, kūčiukai, aguonpienis, kisielius, silkė, grybai. Stalas dengiamas gerajame kambaryje, valgyti sėdama patekėjus Vakarinei žvaigždei. Jei šeimoje yra neseniai miręs žmogus, toje vietoje, kur sėdėdavo, dedama tuščia lėkštutė.

Vakarienė pradedama kalėdaičio (plotkelės) – specialaus bažnyčioje pašventinto paplotėlio – laužymo, dalijimosi ir laimės linkėjimo apeiga. Būtina paragauti visų patiekalų, kad ateinantys metai būtų sotūs ir turtingi. Po vakarienės po truputį visų valgių stengiamasi palikti ant stalo vėlėms. Nepaisant to, kad Kūčių vakarienė švenčiama tik šeimoje, tarp artimiausių giminaičių, ji išlieka bene visuotiniausia lietuviška tradicija, laukiamiausia švente – visa Lietuva ir nemaža dalis emigrantų sėda prie apeiginio stalo.

Nuotraukoje: Aukštaitiškas Kūčių stalas
Lietuvos nacionalinio kultūros centro archyvo nuotrauka, 2012 m.

Teikėjas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, 2017

Dalintis