Meniu

Mažosios Lietuvos delmonai

Sąvadas / Vertybės / Mažosios Lietuvos delmonai

„Moterys, pasipuošusios Mažosios Lietuvos tautiniais kostiumais. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro archyvo nuotrauka, 2017 m.

Mažosios Lietuvos delmonai

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Delmonas – dekoruotas tekstilinis krepšelis, lietuvininkių ryšėtas ties juosmeniu, šiandien atpažįstamas kaip išskirtinis ir privalomas Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo elementas, tapęs šį regioną pristatančiu ženklu.

XVIII a. pab.–XX a. pr. liaudies aprangoje delmonai atliko praktinę funkciją – darbuojantis namuose ir išeinant iš namų į juos susidėdavo smulkius daiktus. Be to, jie buvo ir tebėra viena puošniausių kostiumo detalių, kruopščiai išsiuvinėtų įvairiaspalviais siūlais ir stiklo karoliukais, pažymėtų prasminiu tekstu, data, inicialais, augaliniais ornamentais, smulkiais siužetiniais elementais. Rankdarbyje derinami skirtingų faktūrų, spalvų bei ornamentų audiniai, krepšelis gali būti įvairių formų: stačiakampis, lygia, suapvalinta, platėjančia ar banguota apačia, trapecija ar daugiakampis.

Lietuvininkės delmonus dekoravo bei siuvosi pačios arba užsisakydavo pas siuvėjus. Atitikmenų aptinkama kaimyninių tautų liaudiškos aprangos komplektuose ir aukštuomenės puošmenų kolekcijose.

Nors politinių suiručių metu delmonai buvo slepiami po sijonais, savo paskirties neprarado – juose nuo pašaliečių akių slėpė pinigus, dokumentus, laiškus. Delmonus moterys pasiimdavo išvažiuodamos ar ištremtos iš tėvynės. Politinėms aplinkybėms pasikeitus, dalis šių rankdarbių, jau kaip tapatybės raiškos įtvirtinimas, perduoti vaikaičiams, grįžo į gimtinę pas artimuosius ar į muziejų fondus. Plačiau dėvėti Jie vėl pradėti XX a. 7–8 dešimtmetį atgimus tautiniams kostiumams.

Delmono siuvinėjimas turi gilesnę prasmę nei tik gražaus rankdarbio gaminimas aprangai ar interjerui puošti, tradicinis jo dekoras išreiškia tautiškumą, pasaulėžiūrą. Pačių siuvinėti ar iš meistrų įsigyti delmonai yra ryšimi ne tik prie tautinių kostiumų, bet ir prie šiuolaikinės aprangos kaip patogi, o dar labiau kaip originali, puošni ir labai asmeniška detalė.

Šitaip per nenutrūkusią rankų darbo delmonų gamybos ir dėvėjimo tradiciją pasireiškė lietuvininkių bendruomenės tapatybė.

Nuotraukoje: Moterys, pasipuošusios Mažosios Lietuvos tautiniais kostiumais. Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centro archyvo nuotrauka, 2017 m.

Teikėjas – Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras, 2019
Saugotojai – delmonų meistrai, mokytojai, muziejai ir etninės kultūros centrai

Dalintis