Meniu

DAINOS IŠ MARIŲ DUGNO

Sąvadas / Vertybės / Dainos iš marių dugno

„Samylų senolės“ ir vaikaičiai, Jolantos Sidabrienės nuotrauka, 2014 m.

DAINOS IŠ MARIŲ DUGNO. UŽLIETŲ KAUNO RAJONO KAIMŲ DAINAVIMO TRADICIJA

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Aštuoniose gyvenvietėse prie Kauno marių įsikūrusi Samylų bendruomenė, senieji jos gyventojai čia atsikėlė iš 33 Nemuno vandeniu užlietų kaimų, 1959 m. pastačius Kauno hidroelektrinę. Jų prisiminimuose vis dar gyva gimtųjų Šilėnų, Dvareliškių, Raguolių, Žiegždrių, Mozūrų, Dobilijos ir kitų kaimų gyvensenos atmintis, pagarba seniesiems papročiams, tautosakai.

Į naujas gyvenvietes ant kalno atsineštą dugniečių dainavimo tradiciją nuo 1999 m. fiksuoja ir jos išsaugojimu rūpinasi Samylų kultūros centro darbuotojai, folkloro ansamblis „Samylų senolės“, visa seniūnijos bendruomenė, kurioje gausu ir jaunų šeimų.

Jau Anapilin iškeliavusios ir dabartinės dainininkės žinojusios ir tebedainuoja įvairios gyvenimo paskirties senąsias ir vėlyvesnes dainas – vestuvių, jaunimo-meilės, krikštynų, vaišių, šeimos, darbo, karo ir kitas. Dugniečių dainavimo tradicijoje susipynę Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos etnografinių regionų muzikiniai dialektai, sukuriantys savitą dainų atlikimo estetiką. Daugiabalsių dainų atlikimas pasižymi skambiu, darniu ansambliu, melodijų išdainavimas tikslus, konkretus, tolygus, ryški dainos teksto ištarmė. Namų ruošos darbų, šeimos, meilės dainos atliekamos ramiai, lygiai, o apeiginės vestuvių, lauko darbų, karo – dinamiškiau, garsiau, plačiau. Klausant moterų dainavimo atrodo, kad daina skamba „kaip iš vienos burnos“ – dainininkės vienodai jaučia garso stiprumą, dainos prigimtinį melodingumą, tėkmę, artikuliaciją, muzikinius ir prasminius akcentus. Melodijų vingrumu, melizmų gausa, savita metroritmika išsiskiria senosios vienbalsės dainos.

Samylų kultūros centre nuolat vyksta meninės, edukacinės veiklos, veikia etnomokyklėlė „Etnučiai“, todėl jau kelios Samylų bendruomenės kartos perima ir plėtoja dainų iš marių dugno tradiciją. Ji pateikiama kartu su gausiai užfiksuotais vestuvių, darbo papročiais, gyvomis kulinarinio paveldo tradicijomis. Visa tai padeda bendruomenei pajusti ir visuomenei parodyti Samylų krašto kultūrinį tapatumą bei išskirtinumą.

Nuotraukoje: „Samylų senolės“ ir vaikaičiai, Jolantos Sidabrienės nuotrauka, 2014 m.

Teikėjas – Kauno rajono Samylų kultūros centras, 2018

Saugotojai – Samylų seniūnijos bendruomenė

Dalintis