Meniu

BIRŽŲ KRAŠTO SUTARTINĖS IR JŲ ATLIKIMAS

Sąvadas / Vertybės / Biržų krašto sutartinės ir jų atlikimas

Sutartinę „Ladute“ šoka folkloro ansamblio „Žemyna“ moterys

BIRŽŲ KRAŠTO SUTARTINĖS IR JŲ ATLIKIMAS

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

Sutartinės – savitas archajiškos lietuvių daugiabalsės (polifoninės) muzikos reiškinys. Biržų kraštas – viena iš sutartinių paplitimo Šiaurės rytų Aukštaitijoje teritorijų. Čia gausiai išlikę ir užfiksuota dainuojamųjų, šokamųjų ir instrumentinių sutartinių, atliekamų penkiastygėmis kanklėmis, skudučiais, daudytėmis, lamzdeliais. Jų muzikinė kalba išsiskiria savitais bruožais. Arealas apima Biržų, Vabalninko, Papilio, Pandėlio ir Nemunėlio Radviliškio apylinkes.

Biržų krašto sutartinių melodika pagrįsta natūraliu garsaeiliu, balsų linijos juda skirtingo aukščio garsaeiliais (tonacijomis), tarpusavyje susimušdamos sekundomis – jų kilmė vis dar nepaaiškinama. Giedamosioms šio krašto sutartinėms būdinga žanrų įvairovė, gausūs garsažodžiai, aštrūs sąskambiai, sinkretinis žodžio, muzikos ir judesio ryšys (daugelis jų yra šokamos).

Skudučių ir ragų rinkiniais – juos sudaro 4–8 vamzdeliai – pučiami tik jiems skirti kūriniai. Jų archajiškumą, pirmapradę formą liudija išlikęs mokymosi būdas, kiekvienos dūdelės ritmo formulę įvardijant skiemenimis, neretai imituojančiais paukščių balsus.

Į giedamąsias sutartines įsiskverbusios trimitinės intonacijos būdingos daudyčių muzikai, lamzdeliais dažniausiai pučiamos vokalinės sutartinės.

Tik Biržų krašte išliko sutartinių skambinimas penkiastygėmis kanklėmis – analogo jam nėra nei Lietuvoje, nei visame kanklėms giminingų instrumentų paplitimo plote. Skambinama atskirai išgrojant po vieną ar du garsus, skambesys tildomas stygas uždengus kitos rankos pirštu. Sutartinių tradicija Biržų krašte yra ištyrinėta, jos sklaida ir plėtojimu rūpinasi šalies ir vietos tradicinės kultūros specialistai, mėgėjai: rekonstruojami ir gaminami muzikos instrumentai, vykdomi edukaciniai užsiėmimai, įgyvendinamos turizmo programos. Sutartines giedoti ir groti mokosi folkloro ansamblių nariai, muzikos mokytojai, muziejininkai, moksleiviai, o skudučiavimo – ir vaikai. Šis paveldas krašto bendruomenei svarbus kaip naujai įprasminta ilgaamžės tradicijos tąsa ir savita vietos muzikinė bei kultūrinė išraiška.

Nuotraukoje: Sutartinę „Ladute“ šoka folkloro ansamblio „Žemyna“ moterys, Aušros Butkauskienės asmeninio archyvo nuotrauka, 2014 m.

Teikėjas – Pabiržės tautinės kultūros draugija, 2018

Saugotojai – Biržų krašto sutartinių atlikėjai

Dalintis